topbella

2011 m. gegužės 26 d., ketvirtadienis

TARMINĖ RAŠYTINĖ TRADICIJA XXI AMŽIAUS PRADŽIOJE


Sveiki ;) 
Taigi - magistro darbas parašytas. Buvo labai įdomu ir smagu skaityti tarmiškus tekstus ir apie juos parašyti darbą. Viliuosi, kad tokių tekstų tik daugės ir tarmės bus puoselėjamos... :)
Štai darbo išvados...

 1. XXI amžiaus elektroninėje terpėje užfiksuota rašytinė tradicija lietuvių kalbos tarmėmis. Vadinasi, tarminė rašytinė veikla funkcionuoja medijose ir tarminė raiška yra konkurentiška raiška kitiems kalbiniams variantams. Taigi, galima teigti, kad lietuvių kalbos tarmės turi tam tikrą rinkos vertę.

Konkrečiam vitališkumo koeficientui nustatyti reikia išsamesnių tyrimų.

2. Apžvelgus tarmines rašytines apraiškas elektroninėje terpėje, išaiškėjo, kad rašytinė tarminė tradicija yra pasirenkama XXI amžiaus medijose ir komunikacijos sklaidai (bendraujama, komentuojama rašant tarminiu rašytiniu kodu), ir informacijos sklaidai (publikuojami publicistiniai, informaciniai ir kt. straipsniai tarminiu rašytiniu kodu), ir meninei saviraiškai (tarminiu rašytiniu kodu kuriami grožiniai tekstai). Taigi antroji darbo hipotezė — „Rašytinė tarminė tradicija XXI amžiuje medijose yra skirta ir komunikacijos sklaidai, ir informacijos sklaidai, ir meninei saviraiškai“ — pasitvirtino.

3. Vienintelė internetinė svetainė, kurioje būtų rašoma ir žemaičių, ir aukštaičių tarmėmis, — tai literatūrinė svetainė „Žalia žolė“, kurioje rasti 494 grožiniai tarminiai tekstai: iš jų poezijos kūrinių — 77 %, prozos — 23 %.

3.1. Apžvelgus „Žalioj žolėj“ tarmišką kūrybą, skiltyje Proza publikuojamus prozos tekstus lietuvių kalbos tarmėmis ir suklasifikavus juos pagal tarmių pagrindines skiriamąsias ypatybes, nustatyta, jog iš visų prozos kūrinių 70 % yra parašyti aukštaičių, o 30 % — žemaičių tarme.

Grožiniuose prozos tekstuose fiksuojamos pagrindinės rytų, pietų, vakarų aukštaičių patarmių tarminės ypatybės. Išanalizavus visus aukštaičių tarme parašytus prozos tekstus, nustatyta, jog svetainėje „Žalia žolė“ vyrauja rytų aukštaičių patarmė — 88,46 %, pietų aukštaičių — 6,41 %, mažiausiai — vakarų aukštaičių — 5,13 %.

Aukštaičių tarme parašytuose grožiniuose tekstuose užfiksuota ir šnektų skiriamųjų ypatybių, t. y. prozos tekstai publikuojami svetainėje „Žalia žolė“ visomis rytų aukštaičių patarmės šnektomis: uteniškių, vilniškių, anykštėnų, kupiškėnų, panevėžiškių ir širvintiškių, taip pat vakarų aukštaičių šnektomis: kauniškių ir šiauliškių. Vadinasi, fiksuojama konkurentiška ir šnektų sklaida svetainėje.

Apžvelgus „Žalioj žolėj“ tarmišką kūrybą, skiltyje Proza publikuojamus prozos tekstus lietuvių kalbos tarmėmis, nustatyta, jog iš visų prozos kūrinių 30 % yra parašyti žemaičių tarme. Išanalizavus visus žemaičių tarme parašytus prozos tekstus, nustatyta, jog svetainėje „Žalia žolė“ vyrauja šiaurės žemaičių patarmė (100 %), pietų ir vakarų žemaičių patarme parašytų tekstų — nerasta. Grožiniuose tekstuose fiksuojamos pagrindinės šiaurės žemaičių patarmės tarminės ypatybės.

3.2. Apžvelgus „Žalioj žolėj“ tarmišką kūrybą, skiltyje Poezija publikuojamus poezijos tekstus lietuvių kalbos tarmėmis ir suklasifikavus juos pagal tarmių pagrindines skiriamąsias ypatybes, nustatyta, jog iš visų poezijos kūrinių 70,68 % yra parašyti aukštaičių tarme, 29,32 % — žemaičių tarme.

Grožiniuose poezijos tekstuose fiksuojamos pagrindinės rytų, pietų, vakarų aukštaičių patarmių tarminės ypatybės. Išanalizavus visus aukštaičių tarme parašytus poezijos tekstus, nustatyta, jog svetainėje „Žalia žolė“ vyrauja rytų aukštaičių patarmė — 87,41 %, vakarų aukštaičių — 9,63 %, pietų aukštaičių — 2,96 %.

Aukštaičių tarme parašytuose grožiniuose tekstuose užfiksuota ir šnektų skiriamųjų ypatybių, t. y. prozos tekstai publikuojami svetainėje „Žalia žolė“ visomis rytų aukštaičių patarmės šnektomis: uteniškių, vilniškių, anykštėnų, kupiškėnų, panevėžiškių (nerasta širvintiškių šnekta parašytų poezijos kūrinių); taip pat vakarų aukštaičių šnektomis: kauniškių ir šiauliškių. Vadinasi, fiksuojama konkurentiška ir šnektų sklaida svetainėje.

Apžvelgus „Žalioj žolėj“ tarmišką kūrybą, skiltyje Poezija publikuojamus poezijos tekstus lietuvių kalbos tarmėmis, nustatyta, jog iš visų poezijos kūrinių 29,32 % yra parašyti žemaičių tarme. Išanalizavus visus žemaičių tarme parašytus poezijos tekstus, nustatyta, jog svetainėje „Žalia žolė“ vyrauja šiaurės žemaičių patarmė (100 %), pietų ir vakarų žemaičių patarmėmis parašytų tekstų — nerasta. Grožiniuose tekstuose fiksuojamos pagrindinės šiaurės žemaičių patarmės tarminės ypatybės.

4. Remiantis gautais tyrimo rezultatais, galima teigti, kad iš lietuvių kalbos tarmių vitališkiausia laikytina aukštaičių tarmė, o iš visų patarmių vitališkiausia — rytų aukštaičių patarmė, kadangi ja daugiausia yra parašytų grožinių tekstų svetainėje „Žalia žolė”. Vadinasi, 3 hipotezė — „svetainėje „Žalia žolė“ yra daugiau žemaičių tarme parašytų grožinių tekstų nei aukštaičių, taigi žemaičių tarmė yra vitališkesnė“ — nepasitvirtino. Griežtai pabrėžti, jog aukštaičių tarmė ir rytų aukštaičių patarmė yra vitališkiausia negalima — tai svaru tik vertinant vienos svetainės „Žalia žolė“ lygmeniu. Tačiau tokie rezultatai gali žymėti tam tikrą tendenciją, jog aukštaičių tarmė yra labai gyvybinga ir toli nuo išnykimo ribos.

5. Tarminis kalbėjimas, tarminės ypatybės grožiniuose tekstuose svetainėje „Žalia žolė“ yra perteikiamos įvairiais tarmių grafolektais. Tarminės rašybos vienuose tekstuose orientyras gali būti žodžių tarimas (rašoma taip, kaip tariama), kituose gali būti laikomasi bendros tarminio rašymo tradicijos, t. y. daroma prielaida, kad žemaitiškai parašytuose tekstuose tarminė rašyba yra paremta nustatytų žemaičių rašybos taisyklių, reglamentuotų kalbininkų A. Girdenio ir J. Pabrėžos, pavyzdžiui, ilgųjų balsių i, ė, e, a, o, u rašymas ī, õ, ē, ā, ō, ū. Būtent toks žemaičių tarmės grafolektas yra fiksuojamas tekstuose, vadinasi, kūrinių autoriai gali būti susipažinę su žemaičių rašybos taisyklėmis. Aukštaičių tarmės atstovai taip pat vienur savo tarminį kalbėjimą perteikia be išskirtinų simbolinių žymių, kitur stengiasi pabrėžti tarmines ypatybes. Užfiksuota, kad aukštaičių tarmės tekstuose ilgųjų balsių žymėjimas yra tapatus A. Girdenio ir J. Pabrėžos pasiūlytam žemaičių tarmės ilgųjų balsių žymėjimui (perteikimui simboliniais ženklais), t. y. y→ī; o→ ō; ė, e→ē; ą, a→ā; ų, ū →ū. Tikėtina, kad autoriai gali būti susipažinę su žemaičių rašybos sistema ir ją bandę pritaikyti rašant aukštaičių tarme grožinius tekstus. Pabrėžtina, kad aukštaičių tarmės atstovai tam tikriems išskirtiniams tarminiams garsams atliepti vartoja rusų raidyno grafemas, pavyzdžiui, э, ы, tačiau tikėtina, kad autoriai vartoja ir fonetinės transkripcijos, kirčiavimo ženklus.

6. Darbe atlikta svetainėje „Žalia žolė“ publikuojamų grožinių tekstų autorių atsakymų į anketos klausimus kokybinė analizė parodė, jog pagrindinės tarminės kūrybinės veiklos priežastys yra siekis identifikuoti save kaip tarmės bendruomenės atstovą bei kultūriniai siekiai išsaugoti tarmes. Svetainės „Žalia žolė“ tarmiškos kūrybos autoriai dažniausiai save tam tikrai tarmei priskiria pagal gyvenamąją vietą, savo ar tėvų gimtąjį kraštą; taip pat dauguma respondentų tiksliai įvardijo savo tarmę, patarmę, šnektą, vadinasi, tokia savo dialekto identifikacija gali būti nulemta sociolingvistinių veiksnių, pavyzdžiui, išsilavinimo. Iš respondentų atsakymų išryškėjo ir tarminio kalbėjimo užrašymo problematika: rašyti tarmiškai jiems yra sudėtinga, kadangi sunku perteikti tam tikrus specifinius tarminius garsus. Tačiau vieni respondentai pabrėžia atsižvelgimą į tarmines ypatybes ir specifinį tarminių garsų perteikimą tam tikrais ortografiniais ženklais, kiti rašo taip, kaip taria šnekamojoje kasdienėje kalboje. Galima teigti, kad rašymas „pagal tarimą“ yra nulemtas tarminių rašybos taisyklių bendro susitarimo stokos. Iš respondentų atsakymų taip pat išaiškėjo, kad rašytinio tarminio kodo pasirinkimą kurti grožinius tekstus gali lemti kalbinė aplinka — socialinės, kultūrinės sąlygos, leidžiančios laisvai kalbėti tarmiškai: jeigu tarmės atstovas turi galimybių būti tarminėje aplinkoje, vadinasi, jam būdinga tam tikra dialekto kompetencija, o gebėjimas kalbėti tarmiškai suponuoja ir tarminę rašytinę kompetenciją.

 
mintys© Diseñado por: Compartidisimo