topbella

2010 m. birželio 1 d., antradienis

Šeimyniškas jausmas...

Sveiki gyvi, seniai jums ką bepasakojau...šįkart šiek tiek apie Dorytę - gyvenimo džiaugsmelį :)


Ji vis auga ir didėja, išryškėja jau pamažu jos charakteris, ji truputėlį jau rimtėja, jau mokosi kai ką suprasti, pavyzdžiui, sėsti, būti ramiai, atnešti, gaudyti, opa, ateik ateik ir pan. :)

Aišku, ji nemažai padaro mums visokių nuostolių - bet juk ji mažytė ir jai būtina dūkti - kažką veikti, kažką draskyti ir kandžioti :)

Nors jau jai tuoj bus 4 mėnesiai, ji dar yra maža, turi savo minusų: kartais pradeda ant manęs loti, cypti - ji taip pasiprašo į lauką, tačiau kartais arba aš nespėju ją išvesti, arba ji pati nespėja pasiprašyti ir bedūkdama, bebėgiodama apsisisioja :D Arba nuvedu aš ją į lauką, vaikštom vaikštom - ir nieko, grįžtam - ir še tau padaro...Tačiau jau pamažu supranta, kad geriausia už viską yra laukas, žolė :)

Kadangi ji jau didėja, kartais mudu su Kestu jos jau ir prisibijom :D ypač vėlais vakarais jau kaip ji įsisiautėja! Tiesiog viskas rūksta! Laksto ratais per tuos kambariukus mūsų, o mudu tupim kamputy susitraukę ir bijom kad mūsų neužkabintų, nes jau dantukų aštrumas...

Dra vienas minusas, kad ji mums valgant labai pradeda loti, nors stengiamės, kad ji nematytų mūsų valgant, bet kartais nepavyksta. Reikia pamažu atpratinti prašyti mūsų maisto, tačiau ne visiems širdelės tokios akmeninės būna ir duoda jai nuo stalo - o tai yra labai blogai...

Tačiau kai leidžiu visas dienas kartu su ja pamažu atsiranda toks gilus jausmas gyvūnui, kai jauti, jog jis tampa tavo šeimos nariu...tas jausmas yra tikrai stiprus - jis atsiranda ne tik iš rūpesčio paduoti maisto šuniukui, bet ir iš pasivaikščiojimų kartu, prisiglaudimo prie jo, apsikabinimų...iš švelnių glostymų, kai šuniukas tiesiog mėgaujasi, aprimsta ir gražiai akutėm klapsi kaip prieš miegą...o jei dar tave aplaižo....:)))

Ir nesvarbu tada tampa tokie dalykai, kaip kad Dora rytais sprunka į lovą, greitai čiumpa išmėtytas kojines, šlepetes, nesvarbu, kad ji nulaužė gėlytę, sudraskė mokslų lapus (atseit, kam tu čia mokais :) einam su manim pažaisti!) ... Vis tiek man patinka, kaip ji žiūri į mane, kaip ji ant manęs loja, urzgia :) Man smagu žiūrėti, kaip jai patinka voliotis žolėje, gaudyti skruzdėlytę...kaip jai patina būti balkone ir viską stebėti iš aukštai, aploti varną, tupinčią ant balkono rėmo... :) Man smagu, kad jai patinka, kai aš ją glostau...žaidžiu su ja - va kątik atnešė savo kamuoliuką ir numetė prie manęs - užuomina - žaidžiam! :D Kai jai kas nors nepatinka - ji kandžiojasi arba labai vizgina uodegą ir laižo rankas, kad tik kažko nedaryčiau- pavyzdžiui, kai aš jai bandau pakirpti nagučius - ji baisiai nemėgsta jų kirptis :) taip pat ir šukuotis :)
Bet kaip smagu, kai grižti namo, o ji būna tavęs taip išsiilgus, draskyte drasko duris ir šoka tave visą išlaižyti :) kad net apsisisioja iš laimės :)

Kai matai tokius visokius dalykus, tikrai pradedi jausti tokį šeimynišką jausmą, kiekvieną dieną vis labiau pamilsti tuos dalykus, atsiranda vis gilesnis ryšys tarp tavęs ir šuniuko kaip tarp tavęs ir šeimos nario...

3 komentarai (-ų):

Kestas rašė...

taip, tikrai, tik as nespeju tiek priprast, nes kasdieninis darbas atima daug laiko, taciau man uztenka ir vakarais pazaist kai griztu po darbu :)

Marius rašė...

Nu tai pasiimk į darbą, kur bėdos? :)

Kestas rašė...

traukiniu vaziuojant bilieta reiks papildomai pirkt, o dar jei darbe prisiks tai nespesiu lakstyt paskui suni... :)

Rašyti komentarą

 
mintys© Diseñado por: Compartidisimo