Konceptualizacija :D

Šiandien man patiko išgirsta frazė:

"Dėl žodžio Tėvynė mes tikrai nepultume jos ginti, kovoti dėl jos.
Bet dėl koncepto Tėvynė - pultume į kovą tikrai!" :))

Velniškai įdomus dalykas yra tai, kokius konceptus kiekvienas žmogus turi savo galvelėje apie bendrus dalykus kiekvienam žmogui... Nes kiekvienam tas pats dalykas (sąvoka) gali reikšti visiškai skirtingus dalykus (konceptus)...

(Salvador Dali paveikslas)

Taigi bandėme atlikti mini tyrimuką apie abstrakcijas...ir aiškinomės, kokie konceptai, asociacijos išrykėja, žmogui išgirdus tokius žodžius kaip pyktis, liūdesys, grožis, gėris, laikas, meilė, tiesa ir kt.... Iš tyrimuko buvo galima nuspręsti, kad dauguma jūsų pyktį sieja su blogiu, kumščiais, riksmu, netgi blogu oru, audromis...
Liūdesį dažniausiai konceptualizuoja - ašaros (dauguma jūsų atsakymų), taip pat gėlės - našlaitės, kalijos...
Konceptą grožį daugumą įsivaizduoja kaip gėles, pavasarį, žiedus. Be abejo ir moters grožis paminimas ;)

Gėris labiausiai jums asocijuojasi su mažu vaiku...angeliuku, mažu kątik gimusiu vaikučiu, jo didelėm akim... Įdomūs konceptai - mamos rankos, pagalba... ;)

Laikas...visi kaip susitarę, užsimenat apie skubėjimą, greitį, judėjimą, arba įsivaizduojat patį laikrodį, rodyklę, galų gale Salvadoro Dali paveikslą, kur istįses laikrodis guli (reiškia laiko reliatyvumą).

Meilę įsivaizduojat labai abstrakčiai. tai gali būti ir mylimo žmogaus vardas, ir love is... paveiksliukai is gumos popieriukų :)) Bet dažnai siejama su abstrakcijomis - ištikimybę, atsakingumą, šilumą...aišku ir vestuvės įsivaizduojamos :))

Na, o tiesą įsivaizduojate kaip šviesą, baltą spalvą, sąžiningumą. Ir nemelą. Tačiau pasitaikė ir įdomių asociacijų, pvz.: komjaunimo tiesa, temidės simbolis, sušaudyti seimo narius! :))))

Taigi įdomūs dalykai gali būti atskleidžiami, jei tokis tyrimas įgautų didesnį užmojį ir tikslą. Man būtų smagu rašyti apie tai magistrinį darbą.... arba rašyti apie tai, kaip jūs, mielieji, suvokiate mūsų vieną didžiausių lietuvių kalbos turtų - frazeologizmus! O jų tokių nerealių yra, kad jūs žinotumėt! :D

Pavyzdžiui, galiu jums čia aprašyti kaip yra konceptualizuojama VIŠTA  :)))) - juk tai naminis gyvūnas (paukštukas), apie kurį senoliai mūsų tiek visokių gausybę posakių, frazeologizmų turi, kai kurie išlikę iki šių dienų :) ir mums tikrai yra suprantami :)) bet yra ir visai negirdėtų, manau :)) tad mėgaukitės pasiskaitydami:

***********************************************************************

Kad vištos kapojasi – bus svečių
Jei višta kudakuoja – namuose bus barniai
A, dar tokį kavalierių man vištos per dešimt metų iškapstys iš mėšlyno (gausiu ir po dešimt metų, juok.)
Kudakuoja lyg višta, pirmą kiaušinį padėjus
Tupi kai višta ant kiaušinių
Rėpso kaip vištà, ant kuolo užmauta (rymo ant šakės koto, nedirba)
Ta galvelė kaip vìštos subinelė
Tiek tu išmanai, kaip vištà perst (nieko nesupranti)
Apsipešus kaip višta perekšlė
Šlapia kap vištà. Parejo kaip višta nučiuškusi (sušlapusi)
Vìštom sninga, didžiulės snaigės kai vìštos
Iškratė kaip vištà kiaušį  i pametė (lengvai pagimdė)
Anuodu neišperi kaip vìštos (ilgai miega)
Višta atbula neina (priešingai nedaryk)
Gana ganà, vìšta perekšle, da i ji mat savo trigrašį kiša (kvaila moterėlė)
Vìštos – geras grybas (yra toks grybas!)
aklà vištà (apie neišmanančią, neišsilavinusią moterį)
kaĩp ant vìštos kójos (netvirtai): Stovi kaip ant vištos kojos
kaĩp su vìštos kója Šk; kaĩp vištà su kója (prastai, negražiai (ką padaryti, ppr. parašyti) Dartės – reikia jiem skubyt – kàp vìštos su kója. Prikeverzojo kaĩ su vìštos kója
kaĩp šlapià vištà (apie silpną žmogų) (ppr. moterį): O mes sėdim kàp šlãpios vìštos (suvargę) Ištižęs kaip šlapia višta
kaĩp vištà (apie greit užmirštantį): Užuomarša kaĩp vištà – paržengė par šiaudą ir užmiršo
kaĩp vìštą (vištẽlę) ant kiaušìnių (kiaũšių) pasodìnti (gerai įtaisyti (gyventi), turtingai ištekinti): Katrelę pasodinsiu kaip vištelę ant kiaušinių
kaĩp vìštos galvà (labai mažas) Pradaro viso labo krislas kaip vištos galva
kaĩp vìštų lẽsinti plonai apsirengęs: Išlėkiau kàp vìštų lẽsyt, o čia sniegti, pusto
kaĩp vištà perė́ti labai (norėti): Ir įsimislijo kaĩp vištà perė́ti
pẽklos vištà menk. apie padykusią merginą
su vìštomis anksti (eiti miegoti ar keltis): Su vištom eina gult
šlapia vištà menk. ( apie prastos išvaizdos moterį): Koks jos tę grožis: šlapià vištà, ir tiek
už vìštos žárnas dėl niekų: Ko čia baries už vištos žarnas
valùg vìštų uodegų̃ labai girtas: Tėvas eina patvoriais valùg vìštų uodegų̃
vìštos ámžių pragyvẽnęs dar jaunas, neišmanėlis: Iš kur tiek daug žinai vìštos ámžių pragyvẽnęs
vìštos galvà menk. apie neprotingą, neišmanantį žmogų: Tu, vìštos gálva, ką tu supranti!
Vìštos gálvą turė́ti būti neprotingam, neišmanančiam: Jei vìštos gálvą tùri, tegu nesistveria valstybės valdyt
vištàs gãno pas (par) Diẽvą menk. miręs: Vištas par Dievą gano
vìštų gáudymas gūžynės (žaidimas): Kalėdų zabova – gaudymas vištų
vištàs gáudyti svyrinėti girtam: Kai ėjo, tai vištàs gáudė an keliūtės
vištà neiškãpsto veltui neduodama: Kiek tę gausi – dvidešimt rublių! – I tų vištà neiškãpsto
vìštų sumìndžiotas  kas lėtas, vėpla
Sijonas nuplyšęs, matyt net vištà . --- Pasleisk [pasikaišytą] andaroką [sijoną], ba pamesi vìštą! ---- Vištẽlė matyt. Pabučiuok į vìštą! ---- (moters lytiniai organai) :DDDDD

TAIGI, KAIP MATOM, SU VIŠTA KAS SUSIJĘ TURI VIEN TIK NEIGIAMĄJĮ ATSPALVĮ :) YPAČ DAUG NUSAKANČIŲ POSAKIŲ YRA APIE NETIKUSIĄ MOTERĮ... ECH.... :))))

BEJE, SAKOMA ŠUO - GERIAUSIAS ŽMOGAUS DRAUGAS, ŠUO - NAMŲ SARGAS IR T.T.

O AR ŽINOTE, KAD LAAAAAABAI DAUG POSAKIŲ, FRAZEOLOGIZMŲ SU ŽODELIU - ŠUO, ŠUVA, ŠUNES IR T.T. YRA VIEN NEIGIAMOS KONOTACIJOS? VIEN TIK APIE NEIGIAMUS DALYKUS KALBAMA...VAT TOKIS ŠUNS KONCEPTAS MŪSŲ SENOLIŲ KALBOSE IR MINTYSE BUVO... PVZ:

šùniui ant uodegõs  be naudos, niekais: Šuniui ant uodegos toks mūsų darbas!

šuñs apìvara tinginys:

šuñs balsù kaũkti (šaũkti) gailiai verkti:

šuñs dañtys liežuvininkas:
šuñs dantimìs apkramtýti apkalbėti:
šuñs mėsà nenaudėlis, bjaurybė:
šuñs (šunų̃) pãtalas kas labai suniokota, sujaukta
šunų̃ šukúoti eĩti (išvažiúoti) užsiimant niekais atsidurti skurde:
šuñs šúoliu (šúoliais) paskubomis, labai greitai
Išdėjo mane į šuñs dienàs
kaĩp šunų̃ gẽnamas labai greitai: Atlėkė kaip šunų genamas
Ponai geri, tik šunes
Pasipuošei kaip šuo į bandą (neskoningai)
Stovėk čia kap in šunį (kaip šuo) – aš ne šuõj (nesaugosiu)
Tvarkelė kaip po šunų̃ veselės (viskas sujaukta)
valdžia tokia kai visur, ale valdžios šùnys (valdininkai) niekai
Bernų kaip šunų̃ (daug) prilekia, ale mes neidavom šokt
Aš dar šuniù neloju (nesu paskutinis valkata)
tyro kaip šuõ ant girnų (nieko neveikia)
Anie muni pažįsta kaip šùnį (labai gerai)
Ko tu tę trepsi kap šuvà an šalnos (nerimsti)?
Ale ir šitas kap šuvà, muilą suėdęs (nejaukiai jaučiasi)
Prarijai kaip šuvà muilą (mašalą ) (nekramtęs, greitai)
Prigėrę pareina šunimìs (keturpėsti)
Kad neturi darbo, šuniù lok!
Pakelk koją – tegul šunes loja (nekreipk dėmesio į kalbas)!
nesmarkus keiksmas: Turi pūkšt per vėpūtinius kaip karvė. Šuva, ne ėjimas!
Vis tas pats šuvà (tas pats galas)
Šùnį jis žino (nieko nežino)!
Nu kurį čia šùnį (kas gi čia dabar)
ant šuñs pir̃dalo (pir̃džiaus) nueĩti vlg. niekais išvirsti, veltui pradingti: Nuejaũ ant šuñs pir̃džiaus
ant šuñs pazvanų̃ eĩti  pasidaryti nenaudojamam: Tai mėsa pas mus mėtosi, an šuñs pazvanų̃ eĩna
Jei šuoj šika, tai neloja (dviejų darbų iš karto nepadarysi) :))))

(ŠALTINIS - LKŽ - LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNAS INTERNETE www.lkz.lt)
TAIGI TOKIE POSAKIAI GALI PAKELTI KAIP REIKIANT NUOTAIKĄ.. KAI PAGALVOJI, KAIP ĮDOMIAI KALBĖJO MŪSŲ SENOLIAI...O DABAR VISI ŠIE KALBOS TURTAI NYKSTA...ATSIRANDA KITOKIŲ, NEPASAKYTUM, KAD ĮDOMIŲ IR SMAGIŲ........