Varna...

Šis savaitgalis kupinas kraupių dalykų...šiandien vėl pašiurpau nuo tokių, kuriuos papasakojo Kęsto giminės (iš savo patirties...).

Pamenat, sakiau, kad Dora susirado draugę? Varną. Įkyriai karksančią varną. Pastebėjau, kad ji vis dažniau ją aplanko: pavyzdžiui, šiandien lauke kai buvom, kokius tris-keturis kartus buvo atskridus ir tupėjo ant tvoros, karksi, o Dora loja ant jos...Jei Dora pajuda į kurią pusę, varna - tepu tepu tvora paskui Dorą...nu žodžiu, draugystė...

O gal ir ne..............

Štai ką papasakojo mūsų piršlienė...

"Žinok, kad jeigu paukštis, ypatingai varna, atskrenda į namus, labai negeras ženklas. Pamenu, ryte gulėjau lovoj ir atskrido prie balkono varna, ir labai įkyriai karksėjo...aš labai persigandau, net nusikeikiau...vijau tą varną kuo toliau...tuomet už kokios savaitės mirė mano mama.

Paskui mano pažįstamos vyras sirgo vėžiu, bet jie labai tikėjosi, kad jis pasveiks (buvo tokia galimybė). Ir ji pasakojo, kad pas juos į balkoną įskrido paukštis, nors balkonas buvo aptvertas plėvele...sako, perpjoviau skrestai tą plėvelę, kad išvyčiau tą paukštį...po kokios savaitės į langą (į stiklą) atsitrenkė paukštis. Dar po kokių dviejų savaičių mirė jos vyras...

Paskui irgi giminės pasakojo, kaip vienam kaimely prie upės apsigyveno medžiuose didžiulis varnų spiečius. Ir pasakojo, kad buvo neįmanoma išbūt namuose, ypač lauke, kaip baisiai jos karksėjo...ir tas žmogus pasakojo, kaip vis ateidavo kaimynas ir skųsdavosi dėl tų varnų...po dviejų savaičių tas kaimynas mirė. Nuo tos dienos - varnų nė kvapo."

Nežinau ką begalvoti...belieka tik nusispjauti tris kartus...bet prisipažinsiu, man dreba  dėl to širdis, kad pas mus nepilnas mėnuo (kelios savaitės gal) ta varna lankosi...tai ant balkono, tai ant tvoros...man net dabar dreba rankos apie tai rašyti....aišku čia prietaras...bet....aš bijau.... :( tfu tfu tfu....