topbella

2010 m. balandžio 24 d., šeštadienis

Kedžiui atminti...

...taip netikėtai ir neplanuotai, parvažiuodami iš Prienų, nusprendėm užsukt į Drąsiaus Kedžio laidotuves. Tiesą pasakius, nesitikėjom to, ką ten pamatėm ir patyrėm. Pilietinio masto reiškinys. Atrodo, žmonės jautė net pilietinę atsakomybę jose sudalyvauti.

kai užsukom į kapines, dar žmonės buvo vos tik pradėję rinktis. Prie šarvojimo salės susidarė eilės. Nu tai mes sumąstėm atsistot į tą eilę, vedančią prie pat Kedžio karsto. Ėjom gėlių išklotu taku...o užrašai ant vainikų...ėjau ir skaičiau..."....jų kruvinos rankos ir mane kankino...". Nors mes neturėjom gėlių, kažkas įbruko mums puoktytę: dalino gėles visiems.. Įėjus į vidų, dar stovint eilėj, iš kažkokio kambariuko išėjo kelios mergaitės...viena iš jų buvo Kedžio duktė. iš pradžių suabejojau, juk niekad per tv nerodė jos veido. bet labai jau panaši į motiną, tik šviesapūkė...Paskui priėjom prie karsto. iš toli matėm, nes aplink karstą buvo foteliai artimiesiems...mačiau lavoną, mėlynom rankom...ir prisiminiau savo brolio mėlynas rankas...daug mėlynesnes...kažkaip jau seniai buvau mačius žmogų karste... O pats Kedys..toks atrodė - dirbtinis. Na pirma mintis tokia šovė į galvą, kad atrodo lyg kokia kaukė uždėta, lyg plaukai priklijuoti...sakau lyg dirbtinis...bet gal ten jis, o gal ir ne...kas čia žino...

Paskui visi žmonės išsirikiavo palei tvoras, padarė lyg tokį garbės kelią Kedžiui...daug žmonių sulipo ant garažų stebėti iš aukštai. daug žurnalistų, kamerų...šūksnių ir ašarų.

kai Kedį nešė mašinos link, jį lydėjo masės žmonių plojimai. Buvom prie pat. Paskui ėjo artimieji ir ta pati mergaitė - duktė.
Ėjom paskui ir žmonių minios tik gausėjo. o prie kapo laukė dar kokie keli tūkstančiai. Plevėsavo vėliavos, spragsėjo fotoaparatai, filmo kameros viską sekė...priėjom netoli kapo - toliau nebuvo įmanoma prasibraut. Negalėjo - žmonės net gėlių nunešt prie pat. Per garsiakalbį buvo sakomos žmonių kalbos: "Drąsiau, mes tęsime tavo žygdarbius". Kai dėjo į duobę karstą - žmonės vėl plojo, ir buvo nesvarbu kitų žmonių šūksniai, kad per laidotuves neplojama. Per garsiakalbį girdėjom kaip pilamos žemės ant karsto...
Aukštai virš žmonių galvų keliavo vainikai, puokštės...žmonės perdavinėjo kitiems gėles, kad padėtų kas nors prie kapo..."tarpininkai" buvome ir mes.

Tu kovojai už teisingumą, dėl jo ir dėl dukrytės paaukojai gyvenimą. Tu sudrebinai pedofilų ir prokurorų-mafijozų pamatus. Tu padėjai pradžią kovai už teisybę...Tūkstančiai žmonių tave palaiko. palaikyk juos visus ir Tu - iš Ten.

Foto: http://www.15min.lt/gallery/show/Drasiaus-Kedzio-laidotuves-10040

1 komentarai (-ų):

Edita rašė...

Nu niekaip negalėjau pamiršti šio įrašo, tai net grįžau pakomentuoti, kai radau labai gerai mano mintis atitinkančia citatą:

"Šiandien dėstytoja pasakė gerą mintį apie D. Kedį.

Jei jis nieko nenušovė, tai jis ne didvyris. Juk tokiu atveju jis nieko nepadarė. O jei nušovė, taip pat ne koks didvyris. Ar reikia idealizuoti žmogžudį?" (komjaunimas.lt)

O nustebau dėl to, jog maniau, kad tinklaraštininkai yra ta sąmoningoji visuomenės dalis.
Nu ta kuri netiki jiems kuriamais mitais.

Rašyti komentarą

 
mintys© Diseñado por: Compartidisimo