DK straipsnis 127

Paradoksas, bet tame pačiame darbe antrą kartą pasirašiau to paties pobūdžio popiergalį... "Darbo sutartis nutraukiama pagal LR Darbo kodekso Nr. 127 straipsnį I dalį". Parašas. Tačiau kažkodėl su viltimi, kad teks dar ir trečiąkart pasirašyti :)) kas ten, žino, gal vėl kada ten dirbsiu :D

Paradoksas, bet laukiau, kada jau galėsiu išeiti, bet vis dėlto laaaabai noriu ten dirbti... nesvarbu, kad galva plyšdavo, nesvarbu, kad nuo mokslų atitrūkau, nesvarbu, kad namo parsigabendavau 21 val., svarbiausia - gerai atlygindavo :))) bet ar tai svarbiausia??? šiuo metu - taip?! Lietuvoj, kai diplomuotų, jaunų, gyvybingų, trokštančių dirbti, užsidirbti, turėti darbo patirties (ex)studentų ir kt. žmonių-bedarbių eilės?? Tad kažkodėl svarbiausia Lt, bet anksčiau taip nebuvo... Svarbiausia buvo: šaunus kolektyvas, maloni aplinka, juokingas darbas (močiučių gasdinimai paduoti į teismą, už tai, "kodėl mes ieškom vyrų telefonu" :D ), puikios galimybės derinti su studijom... Kas gali būt geriau studentui?? Tokių sąlygų šiandien reta...bet ką dirbsim, mes, diplomuotieji, už pinigus...

Su viltim, kad nereikės to straipsnio pasirašyti, ypač, jei tai svajonių darbas...