Nors dariau apklausas, kurios turėtų įvardyti (kažkokiais skaičiais) LT gyventojų gyvenimo lygį, pažiūras, nuomonę apie tam tikrus dalykus, tačiau jokie skaičiai neparodys niekam, koks tas LYGIS yra iš tikrųjų...
O jis yra baisus.
Visų pirma, paminėsiu tai, kuo mane užgrūdino šis darbas.
- Jis pastatė "sieną", "mūrą" kai kuriems dalykams tiesiog atremti, gal net atstumti, jų negirdėti. Pradinė jautri reakcija į žmonių tavęs "siuntinius" į ten ir ten pamažu išnyksta, t.y. tu: nebekreipi dėmesio į tai, kad tave kažkokia kaimo moterėlė išvadina durnele, pasiunčia tiesiai šviesiai nx, gąsdina, kad paduos tave į teismą, arba, kad tave vyras-inteligentas užjaučia, kad dirbu tokį darbą. Žodžiu, tu įgauni atsparumo žodžiams, kuriuos gali išgirsti ir gyvenime, ir išmoksti juos atremti, reaguoti atsainiai. Tai užgrūdina kitiems gyvenimo nesusipratimams.
- Darbas vertė ramiau reaguoti į daug skaudesnius dalykus. Iš tikrųjų sunku pasidaro, kai tu telefonu senutei beri savo litaniją ir klausi, ar naudojatės draudimo paslaugomis, o tau atsako "mane Dievas apdraus", "mane grabas apdraus, aš jau per sena dabar draustis". Arba "Ką tu, vaikeli, aš sena bobutė, kur aš eisiu...aš be kojyčių..."; arba "Aš turiu namie du invalidus šeimos narius, bet niekas mūsų nebedraudžia...". Na tiesiog, suspaudžia širdį, kai žmonės tau atvirauja, su širdgėla pasiguodžia, koks jų gyvenimas... Ir jie gyvena. O gal tik egzistuoja. Tokioj LT, su TOKIA valdžia, kažin ar įmanoma "gyventi"... Taigi, toks darbas dar užgrūdina, išmoko būti abejingiems žmonių skausmams. Bet ar tai gerai? Nebent jei tai pritaikai savo gyvenimo negandoms.
- Darbas parodė žmonių gyvenimo aplinkybes, kokiomis jie gyvena, kiek uždirba, kaip kenčia, kokie jie yra nusivylę... Aš neįsivaizduoju, kaip gyvent žmogui, kuris neturi darbo, šeimos pajamos nesiekia 500 Lt ar net visai neturi ir dar turi vaikų, bet trokšta dirbti, o ne prasigerti! Iš kur jiems semtis tos jėgos kažko griebtis? Dabar visa LT gyvena tokiom nuoskaudom, kad ateity tik viskas pablogės, nes va "greit mane atleis iš darbo...".
- Kažkaip pastebėjau, kad kai skambinau Vilniaus miesto gyventojams, gyvenimo lygis - aukštesnis. Negu kituose miestuose. Jie uždirba daugiau, bet juk visiems žinoma, ir išleidžia daugiau. Tačiau stipri opozicija - visa kita Lietuva... ypatingai kaimų gyventojai, kurie vargsta, oj labai vargsta...
- Dar viena įdomi įžvalga - tai žmonių balsai. Darydama apklausas, girdėjau tik žmogaus balsą ir kompiuteryje mačiau, kurioj apskrity tas žmogus gyvena. Visų pirma, pradėjau atskirti kokio amžiaus galėtų būti žmogus, kai vos išgirstu jo balsą. Ir kiekvieno amžiaus - balsas skiriasi. Labai smagu būna, kai išgirsti vaikučio (4-10m.) balselį. jis toks plonas ir juokingas :))) O tie vaikai tokie atviri ir nuoširdūs, pvz.:
- Labas, gal turi tėvelį?
- Tuliu, bet dabal tėtis kelpa nagus!
- :))))))
Taip pat iškart pajunti, kad kalbi su paaugliu, kai išgirsti jo balsą. Visų pirma, pajunti, kad balse tvyro "aš kietas" konotacijos... Žargonas...nu davai...ir pan. Junti tą "pasikėlimą"... O pats balsas tarp storo ir plonyčio :)) Na, o kai išgirsti suaugusio žmogaus balsą, iškart jauti ne tik tai, kokio amžiaus galėtų būti, bet ir koks jo statusas, gyvenimo lygis, išsilavinimas ir t.t. ir pan. Tai tikra tiesa, nekartą tuo įsitikinau. Mano amžiaus ir šiek tiek vyresnės moterys jaunatviškais guviais balsais, negriežtais, kartais linksmais, kartais atsainiais...abejingais... Vyresnių moterų - griežtesnis jau. Na, o svarbiausia, balsas iškart parodo, kaip man šnekėti su tuo žmogum, jei griežtesnis - tai solidžiau, jei toks neagresyvus, "kaimiškas" - tai kaip su paprastu žmogeliu kalbėti ir aiškinti paprastai, kaip vaikui... Griežtas, solidus, skardus balsas parodo, kad žmogus bus išsilavinęs, protingas, gaus didesnį atlyginimą. Ypač tą jaučiu su vyrų balsais. Žemas, storas, sodrus vyriškas balsas rodo, kad žmogus ne "iš kaimo", dirbantis, ir netgi uždirbantis neblogai. ir vėliau tuo įsitikinu: tas vyras - darbdavys, kurio atlyginimo dydis priklauso kategorijai "daugiau nei 5000 Lt".
Labai skiriasi senjorų balsai. Moteriškas ar vyriškas - visuomet atskirsi, kad kalbi su pensininku (-e)... Jų balsas drebantis, gailus, lėtas (mąstymas - taip pat). Su jais reikia kalbėti aiškiai, lėtai, aiškinti viską kaip vaikams. Tačiau būna ir protingų pensininkų, kurie netgi geriau viską išmano, nei mūsų šiandieninis jaunimas... Kuo labiau drebantis bals, tuo labiau supranti, kad tas žmogus - vargingas, neišsilavinęs, nuskriaustas... (gyvenimo ir valdžios...).
- Žodžiu, šis darbas man padėjo pažinti Lietuvos gyventojus, pajusti daug įvairių jų gyvenimo niuansų per telefoną, tiksliau, kompiuterinę programą... Ir vis dėlto, manau, kad tie skaičiai, kuriuos sudėlios išanalizavus apklausų rezultatus, nepasakys, kaip žmonės gyvena, kokie jie yra dabar, šiandien. Ką jaučia.
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą