Aš taip džiaugiuosi, kad mano brangusis dirba! Nežinau, kaip tai išreikšti jam, kaip tai parodyti, bet tikrai džiaugiuos, nes aš žinau, kaip jis jautėsi kai nedirbo visus beveik vienerius metus...
Kai vyras neturi darbo, savaime suprantama, kaip jis jaučiasi, kai yra pažeminamas jo vyriškasis ego... Jis nejaučia gyvenimo ir, savęs, kaip vyro, pilnavertiškumo... Jis neturi savo vietos, o yra kažkieno išlaikomas... Kaip jis netvirtai jaučiasi, kai neturi savų pinigų... Vyrui tai yra didelė problema, negu moteriai.
O dabar taip šaunu, kad Kęstas išpildė savo ir mano svajonę :))
Aš kažkada svajojau (tyliai tyliai), kad mano vyras eitų į darbą su kostiumu :))))
Jis svajojo gauti nors kokį darbą....
Taigi, jis turi puikų savo svajonių darbą, o mano svajonė tampa realybe - marškinių lyginimu :))
Bet čia ne bėda :) svarbiausia, kad jis su kostiumu :DDD
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą