prisimenant vaikyste.. :)

Šiandien, pabudus puse šešių ryto, pamačiau baltą vaizdą už lango! Prisnigo, ir iškart kažkodėl imi jausti Kaldėdas, prisiminti, kaip vaikystėje pėdinau 3 km i mokyklą, girgždant sniegui... o eidavom ne keliu (nes jis būdavo visiškai užpustytas keliais metrais sniego, ir niekas nesiruošdavo to kelio nuvalyti kelias dienas :) ), mes kulniuodavom sniego kalnų pakraščiais :D dabar žiemos kitokios...iš studentiškų žiemų prisimenu tik vieną atvejį - kai į dėdes A. Ružės egzaminą atėjau apšerkšnijusiom blakstienom, nes tada buvo 30 C šalčio... :))))

Na, o šiandien gavau nemažą sniego gniūžtę...nuo 80-metės!!!! :))) močiutė mane "pakrikštijo" su pirmu sniegu, mesdama į mane didelę sniego gniūžtę... :))) ir pabėgo, kad pati negautų!!! :D:D

Tai vat taip būna..prisimenant vaikystę.... :)