mintys: draugai

Rodomi pranešimai su žymėmis draugai. Rodyti visus pranešimus

2010 m. gruodžio 11 d., šeštadienis

Pagyrimas

Ar kada susimąstėt, kiek daug gali reikšti pagyrimas? Kai pagiriat jūs ką nors kitą, ir kai jus pagiria...? Ar mes pagalvojame, kad tai gali iš tikrųjų kartais labai daug ką reikšti.

Labai svarbu karts nuo karto pagirti kitą žmogų, nesvarbu už ką (žinoma, už gerus dalykus :P) - kad ir už kokią nereikšmingą smulkmeną. ir nebūtinai tai turi būti komplimentas už gražią išvaizdą. aišku, moteriai tai yra labai svarbu, bet vyrams taip pat. Tačiau ypatingai svarbūs tampa pagyrimai už kokius nors darbus, pastangas.

Kai žmogus sulaukia pagyrimo kad ir už menkiausią darbelį, jis savyje gali pajusti daugiau pasitikėjimo savimi ir tuo, ką jis daro. Žmogus jaučiasi labiau pakylėtas, o tai be abejo, gali pastūmėti jį ir prie didesnių darbų ;)

Kodėl reikia pagirti kitą žmogų? Aišku, kad ir patys būtume pagirti. Tačiau galima pagirti ir dėl to, kad mums visa tai išeitų į naudą, pavyzdžiui, jeigu vyras labai nenoriai kartais pasivaidena virtuvėje kaip "virėjas" ir nors kartelį išverda tau kavos, būtinai vertėtų jį už tai pagirti ir pasakyti: "Koks tu nuostabus vyras, kad man atnešei kavutės į lovą!!! :)))" Ir ką gi, vyras pasijus pakylėtas ir, manyčiau, dažniau pradėtų nešti kavutę į lovą ;) aišku čia elementariausias pavyzdukas, tačiau pagrindžiantis pagyrimo svarbą ir naudą ne tik kitam žmogui, bet ir sau pačiam. ;)

Taigi buvau pagirta "aukštesnės instancijos" už visai man nepatinkantį dalyką, kurį padariau. Bet už tai kaip paskui skraidžiau ant sparnų :DDD tai tarsi įpūtė manyje naujų vėjų ir didesnio tikėjimo tuo, ką darau ;)

tad nusprendžiau, daugiau girti kitus, nes tai tikrai paveiku ;)

2010 m. vasario 25 d., ketvirtadienis

Hobis - pakeliui į mokslą

Turiu šiandien daug darbo, bet nelabai jis čia man dirbasi :))

Turiu parašyti apie kažkokį Lemuoklį. Kompiuterinę programą. Jau prieš tai dėstytoja maloniai mane nuteikė: "Nesvarbu, kad visos mes čia nieko nesuprasime, apie ką visa tai, bet parašyk" :))

Vakar paskaitoje nuo sakinių prasmės (pragmatikos) analizės diskusijos perėjo prie to, kam iš vis reikalinga, naudinga visa tai daryti??? Analizuoti tai, ko nesupranti, arba išspausti iš teksto tai, ko išvis nėra! Bet filologui reikia išgalvoti tai, ko nėra. Matyt, tokia filologo dalia. Mes taip nusprendėm, kad tik filologas išsigalvoja visokių tokių nesąmonių, kurių mes ateityje niekaip nepanaudosime. Tai visai nevertinga. Atrodo.
Tačiau visos tos nesąmonės leidžia pažvelgti į analizuojamą objektą (pvz., kalbą) kitu kampu. Iš kompiuterinės technologijos perspektyvos. Ir sužinoti tokių dalykų, kurių net neįsivaizdavome. Bet kas iš to? Visa tai iš neturėjimo, ką veikt. Tas, kas sukūrė Lemuoklį, pasakė: "Tai mano hobis". O dabar iš to hobio moksliniai tyrimai daromi. Ir kvaršinamos studenčiokų galvos.
Bet kai kam visa tai svarbu, naudinga, reikšminga.
O man nauda - gerai, kad bent žinosiu, kas tai yra. Dar vienas įterptas konceptas į mano pažinimo rėmus.

Kai pagalvoju, turbūt daugelio mokslininkų, filosofų ir kitų protingų dėdžių hobiai

pamažu tapdavo mokslo tyrimų objektais....

O mūsų h o b i a i ??? :DDDD

2010 m. vasario 20 d., šeštadienis

no limit

Pagaliau čia prisėdau. Nors turėčiau kažką mokslų pažiūrėt :) bet... noriu šiek tiek apibendrinti praeitą savaitę.

Tas ilgas švenčių savaitgalis mus padaro aptingusiais...tada ir į mokslus, ir į darbus sunku eiti. Išsimuši iš ritmo. Bet užtat kaip gera atsipalaiduoti. Ir vėl nulėkti į Druskininkų vandens parką ;)

Savaitgalį buvo tikrai smagu, nepamirštama ir turbūt nepakartojama :))

Dabar užplūdo mintys, kad kartais reikia žmogui tokių akimirkų, tokios terpės ir atmosferos, kad galėtum drąsiai išsilieti, pasireikšti, išsireikšti, atsiskleisti, pamiršti viską. Ir net nustebinti kitus. O labiausiai save! Kad tu taip gali, moki atsipalaiduoti. Ir nesvarbu, kad paskui gali žandukai raudonuoti.... :)))

Aiiii....apie ką aš čia.... :D

Apie tai, kad turime nesivaržyti ir nevaržyti savęs. O tik žinoti ribas.

Bet kur tos ribos?

Pasaulis šiandien be ribų....

2010 m. vasario 2 d., antradienis

Panacėja, arba juoko galia

Ar dažnai juokiatės? Taip, kad ašaros trykštų??? :)))

Iš visos širdies, natūraliai ir nesustabdomai???

Kad net pilvą kutena???

Juokas - vienas nuostabiausių dalykų žmogaus gyvenime...

Oj, Kęstuk, ačiū tau už kiekvieną šypseną :*

P.S. Tavo žemaitiškos kalbos nerealios :))))))))

Šis vaistas praskaidrina mūsų gyvenimą, nuspalvina bendravimą kitomis spalvomis. Dėl jo žmonės tampa artimesni ir sveikesni. Jo vardas – juokas, kvatojimas ir užkrečiama gera nuotaika.

Juokdamiesi galime atitrūkti nuo mus slegiančių problemų, sustiprinti tarpusavio santykius, sukurti teigiamą emocinį klimatą ir netgi pagerinti sveikatą.

Juokas – tai vienas maloniausių patyrimų bendraujant, juokdamiesi gauname teigiamų emocijų ir jomis „vaišiname“ kitus. Juokas tai užslėpta kalba, kurios paskirtis – stiprinti tarpusavio santykius. Kuo daugiau juokiamės, tuo stipresnis ryšys tarp žmonių.

Juokdamiesi tarsi sugrįžtame į vaikystę, tampame spontaniškesni, atviresni ir mažiau ginybiški.

Daugiausia juokiasi vaikai. Jie vidutiniškai juokiasi 400 kartų per dieną, suaugusieji – tik 15 kartų.

Tyrimais įrodyta, kad juokas stiprina sveikatą. Ne veltui sakoma, kad geriausias vaistas nuo visų ligų yra juokas. Jis atpalaiduoja raumenis, sustiprina imuninę sistemą, padidina širdies ritmą, skatina apytaką, prisotina kraują deguonies, „masažuoja“ gyvybinius organus, padeda virškinti, stimuliuoja smegenų veiklą. Jis pagerina mūsų savijautą: sumažina depresijos požymius, stresą, skausmą, padidina savivertę. Įdomu, kad dirbtinis juokas turi panašų poveikį sveikatai, kaip ir tikras juokas.

Tai – pigiausias ir efektyviausias receptas laimingo gyvenimo link.

Šaltinis: http://mintys.lt/

2010 m. vasario 1 d., pirmadienis

Gimtadieniška savaitė

Turėjau ne tik ramią bet ir gana šventinę savaitę - gimtadienišką :))) Sausio paskutinė savaitė - vieni gimtadieniai, todėl buvo ką veikt :) kai prasidėjo baliai festivaliai nuo antradienio taip ir pasibaigė, galima sakyt, vakar :))

Persivalgymo buvo daug :))) su kiekvienais žmogiukais vis kažką valgyt reik :DDD todėl šįkart pas mane buvo vaisinis stalas :)))

Teko ne tik gauti dovanų dovanėlių, bet ir dovanoti. Man tai yra labai malonu, bet sunkiausia - išrinkti. Kažin kodėl? gal per mažai pažįstam tuos žmones, kuriems renkam dovanas? Kaip būtų gerai, kad visi žinotų ko jiems reikia, ką jie iš tikrųjų norėtų gauti, kad nenusiviltų...o svarbiausia, kad pasakytų, ko jie nori... :))) bet visi to sakyti nedrįstam...

Kažkodėl apie save tuo metu nepagalvoji...kaip aš...nieko nereikia, nieko nedovanokit - visi taip sako, nors žino, kad svečias vis tiek ateis su kokiu daikčiuku :))) todėl būna staigmena - gauni tai, ko nesitikėjai :))) smagu :DD

Gana ramiai, bet smagiai paminėjom mano gimtadienį, ta proga net pripustė visoje Lietuvoje :DDDD

Šeštadienį ilsėjomės, buvo taip ramu ir gera atsipalaiduot... O vakar - po pusnis voliojomės :))))

Nuvarėm į pajiesį. Iš pradžių bijojau to kalno, bet paskui ir jis mažas pasidarė :) Bet buvo smagu, ypač kokį gražų angeliuką Kęstas nupaišė :DDDD

Iš tikrųjų kai tiek sniego reikia naudotis tokiu malonumu ir mėgautis tom pusnim ir šaltu sniegu po kaklu :DDD o kas čia tokio? išdžiūsi ;) Juk smagu pasijusti vaikais, pamiršti, kad esi suaugęs, kad turi kažkokių ribų ir nevalia tau čia terliotis kaip mažam vaikui... Bet jei visada busim tokie suaugę, gyvenimas nebus toks spalvingas ir smagus,koks yra vaikų... Manau, nereikia savęs varžyti, o tiesiog atsipalaiduoti ir pasijusti vaikais ir pasimėtyti tuo sniegu, nors ir šalta, paįvairinti tą suaugėlišką kasdienybę...

Tą mes ir darėm!

2010 m. sausio 6 d., trečiadienis

2009-ųjų apžvalga

Sveiki sulaukę Naujųjų Metų :)

ir kuom jie taip nauji, a??? pasikeitė skaičiukas. daugiau nieko. sesija... vėl ta pati rutina, tie patys darbai, mokslai, žmonės. viskas liks tas pats. žiūrėsim, ką skirs naujo jau tie metai Tigro...

O 2009-ųjų apžvalga tokia:

sausį dalyvavau savo brolio gimtadienyje. Pirmą kartą pamačiau jo sūnų. Labai tikiuos, kad nepaskutinį. Šie metai davė man pažinti, praplėsti savo giminės ratą, kuris toks menkas... Artimų žmonių pažintis - stiprus įvykis, tikiuosi 2010-aisiais bus stiprinamas tas ryšys...

atradau Druskininkų parką su draugais :)) pamėgau jį jau vien dėlto, kad galima mėgautis vandens malonumais ir iškart krist į lovą :)) nakvynė, viešbutukas - puikiai tinka atsipalaiduoti.

vaikščiojau į univerinę praktiką :)) nebloga patirtis kuriant, rašant, tvarkant tekstus. Gaila, kol kas niekur nepratęsta ir nepratęsiama...nepuoselėjama..dėkui krizei... o šiaip sėkmės linkiu mano praktikos verslo portalui! ;) o 2010-aisiais tikiuosi, kad toji įgyta praktika kaip nors pasitarnaus kokiam darbe...
Velykas švenčiau žemaitiškai Žemaitijoj :) tarp gausybės žmonių ir kiaušinių :) fainiausia, kai visi užsiropštėm ant kombaino :DD

smagu, kad nereikėjo vaikščioti į univerą, nebuvo kolių, paskaitų ir t.t. Bet užtat buvo nervų alinimas dėl bakalaurinio darbo. pratryniau visas kambario sienas, palangę, stalą ir Kęsto kompą. Vargšas - skundėsi, kad savo kompo beveik nematė. Dabar taip pat :DDDD

Žiauriausia būdavo tada, kai už lango čirkšdavo paukščiukai, spindėjo gėlytės pievoje po langu, o aš kūriau savo sapaliones apie reklamos poveikį žmogui. Gyvenau retorikos rėmuose. Banalybėse. Strese. Bet vėliau:

nerealusis BBD balius :DDDD visada prisiminsiu tokius mūsų atsipalaidavimus :PPP 2010-aisias tikiuosi bus tokių balių daugiau :PP be ribų :DDD

Buvau diplomuota! Filologijos bakalauro kvalifikacinis laipsnis. Po keturių studentavimo metų. Nu gerai, studijavimo :))) tų metų apžvalgai reikėtų nemažai popieriaus aprašyti :)) dabar, kai jau viskas praėjo, pagalvoju, kad tai buvo tiesiog menkniekis - bakalauro gynimas ir pan. tik rašymas daug jėgų atėmė, bet visa kita - tikras niekis, kaip 12 klasės egzaminai :))) o tada kaip buvo baisu :DD kai viskas praeina - tampa tokiu paprastu dalyku. viskas nublanksta prieš ateities darbus, dabar - magistrinį :)

prasidėjo atostogų maratonas :) pajūris pajūris pajūris. aišku - tai ne Ispanija, bet visvien neblogai :) dalyvavom jūros šventėj - aš nebuvau niekad buvus... įspūdingi tie laivai ;) šiaip poilsio tikrai daug buvo. visą vasarą :DDD

rudeniop įstojau į KTU :) į nemokamą 10 vietą :DDDD bet pavėlavau 5 min nunešti dokumentus ir fakulteto dekanė, tiesiogine to žodžio prasme, užtrenkė duris man po nosim. nors buvau sukėlus visokius profesorius ant kojų, bet deja...ir jiems užtrenkė. pagalvojau, kokia demonė, o ne dekanė čia dirba! Nu tai ką, aišku, priglaudė mane VUKHF :DDD Vėl tos pačios auditorijos, tie patys dėstytojai, tos pačios raudonos plytos...

Pirmą kartą dalyvavau vestuvėse :))) nes teko dalyvaut tik savo :))) nu dar ispaniškose vestuvėse, bet ne lietuviškose ;)) todėl - tai naujas nuotykis man :DDD

per visą magistro pirmą pusmetį galima sakyti nieko naujo, nieko gero neišmokau, nesužinojau. Paskaitų beveik nebuvo. Tokių magistro studijų turbūt niekur nėra :) Viskas taip paviršutiniška, patys dėstytojai net abejingi kažką dėstyt, kažkokie nemotyvuoti...gal dėl tos problemos - fakulteto uždarymo grėsmės... Na žodžiu nerimtos studijos. tik tiek. už tokias nė už ką nevertėtų mokėti 8000 ar kiek ten tų Lt... :)) guodžia tai, kad bent jau nemokamas tas mokslas. kažkaip net neverta stengtis - vis tiek nereikės mokėt, o į stipendiją neverta net pretenduot. svarbiausia - turėt nemažiau 5. Tad kokios čia studijos??? :DDD
Įsidarbinau. Vėl tame pačiame darbe kur dirbau antrame kurse :))) buvo smagu - nauji žmonės, nauji projektai (apie darbą - jau rašiau). Bet tik dviem mėnesiams. Kaip bakalaurantei - tai puikus darbas, kaip magistrantei - gal nlb :))) jau reikia rimtesnio darbo, nors ir už šitą neblogai mokėjo :))) na, paskui - ir vėl bedarbė studentė. Iki šiol. Tikiuosi 2010-aisias baigsis bedarbės statusas... bet abejoju...

(2007-ieji)

Užtat vyras gavo darbą. Įdomų. Po metų pertraukos. Nuostabu! Galvoju, kad ruduo - kažkoks perspektyvesnis tais metais buvo... Pagaliau vėl vyras jaučiasi kaip "baltas žmogus" :DDD gyvenimas jau įgauna prasmę.
Na ir šventės. Tarp daug žmonių, draugų, dovanų. Gal ir jautėsi tas krizinis šešėlis, bet vis tiek smagiai praėjo. Smagiai užsibaigia metai ir prasideda kiti. Į kuriuos tiek dedama vilčių, lūkesčių, svajonių... tik neaišku, ką jie atneš. Belieka remtis horoskopais :)))) o po metų vėl daryt apžvalgą ir žiūrėt, ar teisūs horoskopai, ar ne :DDD

Sėkmingų ir prasmingų Tigro Metų! ;))

2009 m. gruodžio 29 d., antradienis

šventinis maratonas (1)

Apsileidau - nieko čia nebrūkštelėjau... tiesiog buvau už ryšio :))) mažame kaimelyje, kur jokio interneto nerasta :D
Bet prieš tai buvo smagus teminis vakarėlis pamėgtoj mieloj sodyboj, miškely, pušų ir sniego apsupty... :) jauku, šilta (pečiaus kūriko dėka :)), pusiau ramu, o paskui smagu! :)
Įdomiausia, kad sodyboj apsilankė iš meksikos - Meksikietis, iš pasakų šalies - Fėja, iš taboro - čigonka, iš Laplandijos - Kalėdų senis su Snieguole :))))) O koncertavo - Fredis Merkuris! :DDDD

Štai fotosesija: