topbella
Rodomi pranešimai su žymėmis Visuomenė. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Visuomenė. Rodyti visus pranešimus

2011 m. gegužės 26 d., ketvirtadienis

TARMINĖ RAŠYTINĖ TRADICIJA XXI AMŽIAUS PRADŽIOJE


Sveiki ;) 
Taigi - magistro darbas parašytas. Buvo labai įdomu ir smagu skaityti tarmiškus tekstus ir apie juos parašyti darbą. Viliuosi, kad tokių tekstų tik daugės ir tarmės bus puoselėjamos... :)
Štai darbo išvados...

 1. XXI amžiaus elektroninėje terpėje užfiksuota rašytinė tradicija lietuvių kalbos tarmėmis. Vadinasi, tarminė rašytinė veikla funkcionuoja medijose ir tarminė raiška yra konkurentiška raiška kitiems kalbiniams variantams. Taigi, galima teigti, kad lietuvių kalbos tarmės turi tam tikrą rinkos vertę.

Konkrečiam vitališkumo koeficientui nustatyti reikia išsamesnių tyrimų.

2. Apžvelgus tarmines rašytines apraiškas elektroninėje terpėje, išaiškėjo, kad rašytinė tarminė tradicija yra pasirenkama XXI amžiaus medijose ir komunikacijos sklaidai (bendraujama, komentuojama rašant tarminiu rašytiniu kodu), ir informacijos sklaidai (publikuojami publicistiniai, informaciniai ir kt. straipsniai tarminiu rašytiniu kodu), ir meninei saviraiškai (tarminiu rašytiniu kodu kuriami grožiniai tekstai). Taigi antroji darbo hipotezė — „Rašytinė tarminė tradicija XXI amžiuje medijose yra skirta ir komunikacijos sklaidai, ir informacijos sklaidai, ir meninei saviraiškai“ — pasitvirtino.

3. Vienintelė internetinė svetainė, kurioje būtų rašoma ir žemaičių, ir aukštaičių tarmėmis, — tai literatūrinė svetainė „Žalia žolė“, kurioje rasti 494 grožiniai tarminiai tekstai: iš jų poezijos kūrinių — 77 %, prozos — 23 %.

3.1. Apžvelgus „Žalioj žolėj“ tarmišką kūrybą, skiltyje Proza publikuojamus prozos tekstus lietuvių kalbos tarmėmis ir suklasifikavus juos pagal tarmių pagrindines skiriamąsias ypatybes, nustatyta, jog iš visų prozos kūrinių 70 % yra parašyti aukštaičių, o 30 % — žemaičių tarme.

Grožiniuose prozos tekstuose fiksuojamos pagrindinės rytų, pietų, vakarų aukštaičių patarmių tarminės ypatybės. Išanalizavus visus aukštaičių tarme parašytus prozos tekstus, nustatyta, jog svetainėje „Žalia žolė“ vyrauja rytų aukštaičių patarmė — 88,46 %, pietų aukštaičių — 6,41 %, mažiausiai — vakarų aukštaičių — 5,13 %.

Aukštaičių tarme parašytuose grožiniuose tekstuose užfiksuota ir šnektų skiriamųjų ypatybių, t. y. prozos tekstai publikuojami svetainėje „Žalia žolė“ visomis rytų aukštaičių patarmės šnektomis: uteniškių, vilniškių, anykštėnų, kupiškėnų, panevėžiškių ir širvintiškių, taip pat vakarų aukštaičių šnektomis: kauniškių ir šiauliškių. Vadinasi, fiksuojama konkurentiška ir šnektų sklaida svetainėje.

Apžvelgus „Žalioj žolėj“ tarmišką kūrybą, skiltyje Proza publikuojamus prozos tekstus lietuvių kalbos tarmėmis, nustatyta, jog iš visų prozos kūrinių 30 % yra parašyti žemaičių tarme. Išanalizavus visus žemaičių tarme parašytus prozos tekstus, nustatyta, jog svetainėje „Žalia žolė“ vyrauja šiaurės žemaičių patarmė (100 %), pietų ir vakarų žemaičių patarme parašytų tekstų — nerasta. Grožiniuose tekstuose fiksuojamos pagrindinės šiaurės žemaičių patarmės tarminės ypatybės.

3.2. Apžvelgus „Žalioj žolėj“ tarmišką kūrybą, skiltyje Poezija publikuojamus poezijos tekstus lietuvių kalbos tarmėmis ir suklasifikavus juos pagal tarmių pagrindines skiriamąsias ypatybes, nustatyta, jog iš visų poezijos kūrinių 70,68 % yra parašyti aukštaičių tarme, 29,32 % — žemaičių tarme.

Grožiniuose poezijos tekstuose fiksuojamos pagrindinės rytų, pietų, vakarų aukštaičių patarmių tarminės ypatybės. Išanalizavus visus aukštaičių tarme parašytus poezijos tekstus, nustatyta, jog svetainėje „Žalia žolė“ vyrauja rytų aukštaičių patarmė — 87,41 %, vakarų aukštaičių — 9,63 %, pietų aukštaičių — 2,96 %.

Aukštaičių tarme parašytuose grožiniuose tekstuose užfiksuota ir šnektų skiriamųjų ypatybių, t. y. prozos tekstai publikuojami svetainėje „Žalia žolė“ visomis rytų aukštaičių patarmės šnektomis: uteniškių, vilniškių, anykštėnų, kupiškėnų, panevėžiškių (nerasta širvintiškių šnekta parašytų poezijos kūrinių); taip pat vakarų aukštaičių šnektomis: kauniškių ir šiauliškių. Vadinasi, fiksuojama konkurentiška ir šnektų sklaida svetainėje.

Apžvelgus „Žalioj žolėj“ tarmišką kūrybą, skiltyje Poezija publikuojamus poezijos tekstus lietuvių kalbos tarmėmis, nustatyta, jog iš visų poezijos kūrinių 29,32 % yra parašyti žemaičių tarme. Išanalizavus visus žemaičių tarme parašytus poezijos tekstus, nustatyta, jog svetainėje „Žalia žolė“ vyrauja šiaurės žemaičių patarmė (100 %), pietų ir vakarų žemaičių patarmėmis parašytų tekstų — nerasta. Grožiniuose tekstuose fiksuojamos pagrindinės šiaurės žemaičių patarmės tarminės ypatybės.

4. Remiantis gautais tyrimo rezultatais, galima teigti, kad iš lietuvių kalbos tarmių vitališkiausia laikytina aukštaičių tarmė, o iš visų patarmių vitališkiausia — rytų aukštaičių patarmė, kadangi ja daugiausia yra parašytų grožinių tekstų svetainėje „Žalia žolė”. Vadinasi, 3 hipotezė — „svetainėje „Žalia žolė“ yra daugiau žemaičių tarme parašytų grožinių tekstų nei aukštaičių, taigi žemaičių tarmė yra vitališkesnė“ — nepasitvirtino. Griežtai pabrėžti, jog aukštaičių tarmė ir rytų aukštaičių patarmė yra vitališkiausia negalima — tai svaru tik vertinant vienos svetainės „Žalia žolė“ lygmeniu. Tačiau tokie rezultatai gali žymėti tam tikrą tendenciją, jog aukštaičių tarmė yra labai gyvybinga ir toli nuo išnykimo ribos.

5. Tarminis kalbėjimas, tarminės ypatybės grožiniuose tekstuose svetainėje „Žalia žolė“ yra perteikiamos įvairiais tarmių grafolektais. Tarminės rašybos vienuose tekstuose orientyras gali būti žodžių tarimas (rašoma taip, kaip tariama), kituose gali būti laikomasi bendros tarminio rašymo tradicijos, t. y. daroma prielaida, kad žemaitiškai parašytuose tekstuose tarminė rašyba yra paremta nustatytų žemaičių rašybos taisyklių, reglamentuotų kalbininkų A. Girdenio ir J. Pabrėžos, pavyzdžiui, ilgųjų balsių i, ė, e, a, o, u rašymas ī, õ, ē, ā, ō, ū. Būtent toks žemaičių tarmės grafolektas yra fiksuojamas tekstuose, vadinasi, kūrinių autoriai gali būti susipažinę su žemaičių rašybos taisyklėmis. Aukštaičių tarmės atstovai taip pat vienur savo tarminį kalbėjimą perteikia be išskirtinų simbolinių žymių, kitur stengiasi pabrėžti tarmines ypatybes. Užfiksuota, kad aukštaičių tarmės tekstuose ilgųjų balsių žymėjimas yra tapatus A. Girdenio ir J. Pabrėžos pasiūlytam žemaičių tarmės ilgųjų balsių žymėjimui (perteikimui simboliniais ženklais), t. y. y→ī; o→ ō; ė, e→ē; ą, a→ā; ų, ū →ū. Tikėtina, kad autoriai gali būti susipažinę su žemaičių rašybos sistema ir ją bandę pritaikyti rašant aukštaičių tarme grožinius tekstus. Pabrėžtina, kad aukštaičių tarmės atstovai tam tikriems išskirtiniams tarminiams garsams atliepti vartoja rusų raidyno grafemas, pavyzdžiui, э, ы, tačiau tikėtina, kad autoriai vartoja ir fonetinės transkripcijos, kirčiavimo ženklus.

6. Darbe atlikta svetainėje „Žalia žolė“ publikuojamų grožinių tekstų autorių atsakymų į anketos klausimus kokybinė analizė parodė, jog pagrindinės tarminės kūrybinės veiklos priežastys yra siekis identifikuoti save kaip tarmės bendruomenės atstovą bei kultūriniai siekiai išsaugoti tarmes. Svetainės „Žalia žolė“ tarmiškos kūrybos autoriai dažniausiai save tam tikrai tarmei priskiria pagal gyvenamąją vietą, savo ar tėvų gimtąjį kraštą; taip pat dauguma respondentų tiksliai įvardijo savo tarmę, patarmę, šnektą, vadinasi, tokia savo dialekto identifikacija gali būti nulemta sociolingvistinių veiksnių, pavyzdžiui, išsilavinimo. Iš respondentų atsakymų išryškėjo ir tarminio kalbėjimo užrašymo problematika: rašyti tarmiškai jiems yra sudėtinga, kadangi sunku perteikti tam tikrus specifinius tarminius garsus. Tačiau vieni respondentai pabrėžia atsižvelgimą į tarmines ypatybes ir specifinį tarminių garsų perteikimą tam tikrais ortografiniais ženklais, kiti rašo taip, kaip taria šnekamojoje kasdienėje kalboje. Galima teigti, kad rašymas „pagal tarimą“ yra nulemtas tarminių rašybos taisyklių bendro susitarimo stokos. Iš respondentų atsakymų taip pat išaiškėjo, kad rašytinio tarminio kodo pasirinkimą kurti grožinius tekstus gali lemti kalbinė aplinka — socialinės, kultūrinės sąlygos, leidžiančios laisvai kalbėti tarmiškai: jeigu tarmės atstovas turi galimybių būti tarminėje aplinkoje, vadinasi, jam būdinga tam tikra dialekto kompetencija, o gebėjimas kalbėti tarmiškai suponuoja ir tarminę rašytinę kompetenciją.

2010 m. gruodžio 11 d., šeštadienis

Pagyrimas

Ar kada susimąstėt, kiek daug gali reikšti pagyrimas? Kai pagiriat jūs ką nors kitą, ir kai jus pagiria...? Ar mes pagalvojame, kad tai gali iš tikrųjų kartais labai daug ką reikšti.

Labai svarbu karts nuo karto pagirti kitą žmogų, nesvarbu už ką (žinoma, už gerus dalykus :P) - kad ir už kokią nereikšmingą smulkmeną. ir nebūtinai tai turi būti komplimentas už gražią išvaizdą. aišku, moteriai tai yra labai svarbu, bet vyrams taip pat. Tačiau ypatingai svarbūs tampa pagyrimai už kokius nors darbus, pastangas.

Kai žmogus sulaukia pagyrimo kad ir už menkiausią darbelį, jis savyje gali pajusti daugiau pasitikėjimo savimi ir tuo, ką jis daro. Žmogus jaučiasi labiau pakylėtas, o tai be abejo, gali pastūmėti jį ir prie didesnių darbų ;)

Kodėl reikia pagirti kitą žmogų? Aišku, kad ir patys būtume pagirti. Tačiau galima pagirti ir dėl to, kad mums visa tai išeitų į naudą, pavyzdžiui, jeigu vyras labai nenoriai kartais pasivaidena virtuvėje kaip "virėjas" ir nors kartelį išverda tau kavos, būtinai vertėtų jį už tai pagirti ir pasakyti: "Koks tu nuostabus vyras, kad man atnešei kavutės į lovą!!! :)))" Ir ką gi, vyras pasijus pakylėtas ir, manyčiau, dažniau pradėtų nešti kavutę į lovą ;) aišku čia elementariausias pavyzdukas, tačiau pagrindžiantis pagyrimo svarbą ir naudą ne tik kitam žmogui, bet ir sau pačiam. ;)

Taigi buvau pagirta "aukštesnės instancijos" už visai man nepatinkantį dalyką, kurį padariau. Bet už tai kaip paskui skraidžiau ant sparnų :DDD tai tarsi įpūtė manyje naujų vėjų ir didesnio tikėjimo tuo, ką darau ;)

tad nusprendžiau, daugiau girti kitus, nes tai tikrai paveiku ;)

2010 m. gruodžio 2 d., ketvirtadienis

aborigeniškai :)

Šiandien susimąsčiau kikendama, kad studijuojant magistrantūroje tenka susidurti ne tik su Japoniškos mokyklos atstovų teorijomis (kaip sakant "paskaitinėti" japoniškai), bet ir susidurti su aborigenų kalba! :))))  Smagumėlis, net nuotaika pakyla :)))


Aš: ngabanmarneyawoyhwarrgah-ganjginjeng
Jis: Aha
Aš: čia reiškia: 'I cooked the wrong meat for them again
Jis: :D
Aš: čia aborigenų kalba, o ne šiaip kažką suvariau!
Jis: nu aš iš karto supratau tą kalbą :)
Aš: tai šaunu kad tu mane supranti :DDD
Jis: Ir tave ir aborigenų kalbą :DDD
Aš: dangkaa bangaya kurrija - vyras mato vežlys :)
Aš: aborigenų kalboj nėra gramatikos
Jis: nelabai išsilavinę, todėl ir kalba paprastai, nes jai būtų gramatika, tada patys aborigenai savęs nesuprastų :)
Jis: todėl ir vadinami aborigenais :)
Aš :DDDDD

2010 m. lapkričio 27 d., šeštadienis

...tipo... "74 km/h"...


Susidūriau su vienu tokiu dalyku. Ir labai neteisingu dalyku!

1. Vakar - šaunus draugo gimtadienis, daug torto, šampano...skanios "sriubos" (punšo)... :))) tačiau nusprendžiau, jog vairuosiu. taigi vėlai naktį vežiau namo savo vyrą tokį "gan juokingą" :D

Seniai buvau bevažiavus, tai neskubėjau važiuoti, ir pvz, ten kur galima 80 km/h važiavau apie 70 km/h ir pan. mačiau kokias tris mentų mašinas...
Kaip sakant "darbuojasi" vyrai... :) ir...

Važiuoju ir ištisai stebiu spidometrą, kad neviršyčiau 60 km/h, ten kur 50. Ir visąlaik važiavau maždaug apie 55-59 km/h. Na, čia kaip ir normalu tiek viršyti, nesikabina mentai dėl tiek. bet vat..važiuoju ir kitoj kelio pusėj važiuoja mentai. prasilenkiant aš žiuriu, kad jie primažino greitį, ir iškart galvoju - mane sustabdys dabar. Ir ką - mentukai ėmė ir per dvigubą ištisinę apsisuko ir įsijungė mirgalkes. Ir aš taip kažkaip nei šiaip nei taip, nesupratau, kas daros: čia stabdo ar ką.. :DDDD net Kęsto paklausiau, ar jie čia mane stabdo :DDD jis aišku, kol sureagavo :))) sustojau. Kai priėjau, iš to strioko, nežinojau, ką daryt, gerai kad Kęstas dar buvo ir vis sakė, ką daryt: pasiimk dokumentus, atidaryk, langą, išjunk variklį :)))) kol atidariau užšalusį langą...:)) daviau mentui savo dokumentus, o jis man kiša atgal tą kortelę, sako čia ne teisės :))))) ojomajo :D daviau aš jam asmens tapatybės kortelę :DDD nu, pagaliau suradau teises, ir tada jie sako; ateik, Giedre, pas mus....greitį viršijai.

2. Nu jo, galvoju, viršijau, ką darysi. Bus dabar man! :(  Atsisėdau aš pas juos į mašiną (pirmąkart sėdėjau mentų mašinoj), išlemenau tik "labas vakaras" kitam mentui...o jie tokie išsišiepę, linksmi... apžiūrėjau, ką turi mašinoj - betvarkė kažkokia (kaip sakant, mėgėja patikrint tvarką :D) :))) skudurai, bambaliai giros... :)) galvoju, ką man dabar su jais čia šnekėt, o aš tik šypsaus... :) ir pagaliau, ateina Kęstukas - toks visas juokingas :) galvoju, jis man padės ;) na, jis taip ramiai, sako vyrai, gal su manim kalbėkit, aš mašinos savininkas, nors ir išgėręs, o mano žmona todėl vairuoja. Mentas: gerai, kad tu pats nevairavai! O tai kaip žmona, pavardės juk skirtingos! nu,sakom, nepasikeitė pavardės...:) Kęstas tada klausia, ką ji (aš)padarė, ir tada mentas parodė pistoletą jam...Kęstas - wow! :D Ir tada jis sako, vyrai, galima pavažiuot "iki bankomato dokumentus susitvarkyt" ?

3. Mentai manęs tik tepaklausė, ar buvau bausta kadanors, ir vėl tik išlemenau, kad neeeee..... :)))) nu ir sako, gerai, Giedre, gali eit :))) žodžiu, tau nėr čia ką veikt su mumis, Kęstas pašnekės, pavažiuosim prie bankomato "dokumentėlius susitvarkyt"....:))) Aš prieš išlipant dar išdrįsau paklaust kiek viršijau...sako jie man, Giedre, turbūt lenktynes mėgsti...74 km/h! Bauda gali būti 200-300 Lt. Nu jo....galvoju, ką čia jie paisto! Juk aš nežliba, mačiau, kiek važiavau...jei būtų pasakę, kad važiavau kokius 64 km/h, nu tada gal ir būčiau patikėjus, kad gal tiek ir nepastėbėjus viršijau, nu bet ne 74...!!!!!!! Aš tokiu greičiu net nevažiavau ten, kur galima 80 km/h...nu galvoju, čia kvepia kažkuom negeru....bet ką jau padarysi....

4. Važiuoju paskui mentus. kitoj kelio pusėj - bankomatas. Na ir mentai vėl per dvigubą ištisinę apsisuko ir įvažiavo į aikštelę. Nu blyn galvoju, nejaugi jie mane nori "pagaut", kad tipo aš paskui juos varysiu ir kirsiu dvigubą ištisinę! Nu jau ne! Aš juos pergudrausiu! :))))) tai važiavau toli, kol galėjau teisėtai apsisukti! Na ką, Kęstas "susitvarkė dokumentus" ... Ir jie liko patenkinti. Net sėkmės palinkėjo.

5. Aš sėdėjau ir drebėjau. Tada visą likusią naktį diskutavom, kas kaip kodėl.
Pirma, aš tikrai važiavau apie 55-60 km/h. Jei nepastebėjau, gal galėjau teviršyti vieną kitą km virš 60... Bet taip nebuvo. Nes ir Kęstas jau būtų sakęs, primažink greitį. Bet tikrai neskubėjau. Antra, Kęstas sako, jog jie jam rodė pamatuotą greitį su pistoletu - jie važiuodami su pistoletu manęs "nušaut" negalėjo... važiuodami matuoja tik su kokiu kompu, o su šautuvu - stovėdami... nors gal ir galėjo jau db..bet abejoju, kad jie (rajono mentai) turės šustrus "šautuvus"...Vadinas, jie tikrai kažką kitą "nušovė" ir paskui man sako, kad tipo aš važiavau tokiu greičiu. Trečia, Kęstas buvo nemažai išgėręs ir jei būtume abu pradėję kaip reikiant ginčytis, mentai laisvai būtų galėję pasakyt Kęstui pūst ir sakyt, kad tipo jis vairavo, tada būtume turėję dar didesnių problemų. Todėl, Kęstas nebuvo linkęs su jais "diskutuot", o aš išvis kažką užginčyt, nes jie vis tiek būtų buvę teisūs... Ketvirta, jei aš būčiau tikrai tiek viršijus, mentai turbūt būtų pasakę Kęstui, ką tu juokauji.....? O jie nesikabino...kai tiek daug būna viršyta, manau, jie nesileidžia į kalbas....

Išvada. Mentai neteisingai baudžia, apgaudinėja ne tik valstybę, bet ir pačius vairuotojus. tai labai neteisinga. Bet, matyt, jau normalu.

2010 m. birželio 6 d., sekmadienis

Varna...

Šis savaitgalis kupinas kraupių dalykų...šiandien vėl pašiurpau nuo tokių, kuriuos papasakojo Kęsto giminės (iš savo patirties...).

Pamenat, sakiau, kad Dora susirado draugę? Varną. Įkyriai karksančią varną. Pastebėjau, kad ji vis dažniau ją aplanko: pavyzdžiui, šiandien lauke kai buvom, kokius tris-keturis kartus buvo atskridus ir tupėjo ant tvoros, karksi, o Dora loja ant jos...Jei Dora pajuda į kurią pusę, varna - tepu tepu tvora paskui Dorą...nu žodžiu, draugystė...

O gal ir ne..............


Štai ką papasakojo mūsų piršlienė...

"Žinok, kad jeigu paukštis, ypatingai varna, atskrenda į namus, labai negeras ženklas. Pamenu, ryte gulėjau lovoj ir atskrido prie balkono varna, ir labai įkyriai karksėjo...aš labai persigandau, net nusikeikiau...vijau tą varną kuo toliau...tuomet už kokios savaitės mirė mano mama.
Paskui mano pažįstamos vyras sirgo vėžiu, bet jie labai tikėjosi, kad jis pasveiks (buvo tokia galimybė). Ir ji pasakojo, kad pas juos į balkoną įskrido paukštis, nors balkonas buvo aptvertas plėvele...sako, perpjoviau skrestai tą plėvelę, kad išvyčiau tą paukštį...po kokios savaitės į langą (į stiklą) atsitrenkė paukštis. Dar po kokių dviejų savaičių mirė jos vyras...
Paskui irgi giminės pasakojo, kaip vienam kaimely prie upės apsigyveno medžiuose didžiulis varnų spiečius. Ir pasakojo, kad buvo neįmanoma išbūt namuose, ypač lauke, kaip baisiai jos karksėjo...ir tas žmogus pasakojo, kaip vis ateidavo kaimynas ir skųsdavosi dėl tų varnų...po dviejų savaičių tas kaimynas mirė. Nuo tos dienos - varnų nė kvapo."

Nežinau ką begalvoti...belieka tik nusispjauti tris kartus...bet prisipažinsiu, man dreba  dėl to širdis, kad pas mus nepilnas mėnuo (kelios savaitės gal) ta varna lankosi...tai ant balkono, tai ant tvoros...man net dabar dreba rankos apie tai rašyti....aišku čia prietaras...bet....aš bijau.... :( tfu tfu tfu....

2010 m. birželio 4 d., penktadienis

Liūtis, braškės ir prisiminimas.

Vakar (birželio 3d.) buvo žiauriai karšta (nuo 30-35 C) - beveik kaip Ispanijoj (pas sesę iki 37 C). Tad, be abejo, laukėm liūties. Kauno mieste žmonės patyrė tikrai nemažai nuostolių...bet, Garliavoje - saugu! :P



Vaizdas pro langą prieš pat liūtį (dar šiek tiek saulelės yra) :)


Į kitą pusę....Artinasi...


labai aptemo....Nu jau poto kai dėjo, tai dėjo lietutis :D Kestas neiškentė ir bėgo į lauką :D pasimėgauti liūtimi... tada ir aš iš paskos...ir kaip buvo smagu ir gera - stovėti apsikabinus po stogu ir stebėti siaučiančią stichiją :) kuri priverčia medžių šakas linkti prie žemės...o mes stovėjom ir klausėm tos stichijos, stengėmės kažką įžiūrėti pro lietaus lašus... Iš tikrųjų tai norėjosi bėgti ant žolės ir pajusti, kaip permirksti iki paskutinio siūlo :D bet kažkaip sulaikė nuostabiai saldžios braškės iš tavo rankų... :*
Prisiminiau viena baisią liūtį, ne uraganą, ten kažkokiu vardu...jis buvo, regis, 2005 m. jei neklystu. Tada mes su "ispanais" keliavom iš Radviliškio į Suvalkiją (kelionė maždaug trunka dažniausiai apie 2  valandas). Tada mes važiavom apie 5 valandas....Prasidėjo uraganas...žiauriai lijo...sugedo mašinos valytuvai..nieko nebuvo matyt, teko prasidarius langą vairuot iškišus kone galvą...tada Marijampolėje vos neatsitrenkėm į ant kelio užvirtusį didžiulį medį - mes jo paprasčiausiai nematėm per blogą orą...tik kai privažiavom arčiau - staigiai dėjom ant stabdžių....tada teko važiuoti per nedidelį miškelį, kurio kelias buvo nusėtas vien medžių šakų...pavažiuoji metrą - eini nusirankiot šakas šakeles nuo kelio, pavažiuoji kitą - vėl...o kai parvažiavom namo - radom prie namų gulintį didžiulį medį...ant kelio..... Kai įėjom į namus, kone apsiverkėm iš laimės, kad sveiki grižom ir plojom mūsų kelionės vairuotojui - Javiui... :*

2010 m. gegužės 4 d., antradienis

PURE FUTURE WHITE in Vilnius

Jau antrąkart dalyvaujame tokio pobūdžio renginyje. Esmė: visi balti, visi vieningi ;)

Norint gerai išsitaškyti, atsijungti, atsipalaiduoti ir viską pamiršti - tokio masto šokių maratonas - pats tas. Tik aišku dėl muzikos skonio nesiginčijama :P Gali taip atidaužyti galvą ir visus raumenis, kad ryte nejunti net savo kojų pirštų :D bet svarbiausia - tai jausmas kai esi vienas baltas tarp visų baltų...tokia minia visa vieninga, susiliejus į vieną bendrą kūną ir plūsta visa savo energija... :)

Dar vienas įdomus dalykas: atsisėsti į tribūną aukštai ir stebėti visus baltus - juodais pakaušiais :D



Arba įdomiausia: stebėti baltas madas: žmonės, ypač panos, stengiasi kuo išraiškingiau baltai apsirengti: ar su kokiu dažytojo kostiumu, ar su balerinos sijonuku... Visi tokie išsiskiriantys būtinai bus įamžinti fotografų ir patalpinti į viešąją FCB erdvę. Tiesiog žiūri į tas lėles ir...nieko nematai. tik lėlę. Tuščią. Ai, čia jau filosofija...

Konkrečiai apie šį Pute Future tai gal šiek tiek teko nusivilti, nes nelabai atitiko mūsų muzikos skonį. Plius buvo labai ankšta, žmonių - begalė. Vos pabūni tarp visų - tuoj po 10 minučių sušunti, nes aplink visur sklinda nusiautų batų, kedų, kojinių, prakaito tvaikas... :D Plius nebuvo kur atsisėsti... Tai kai nueidavo apsauginiai nuo įėjimų į tribūnas, visi tik lėkdavo atsisėsti apsauginiams nematant :DDD

Bet visa kita - tai fainai - milžiniški balionai, putos iš dangaus, šaldančio azoto pliūpsniai, akrobačių pasirodymai, scenos artistų šokiai...šviesos lazerių efektai. ir aišku muzika ;)

Ai, dar vienas geras bajeris - kainos :D Pvz. paprasta varškės spurga (šiaip kainuojanti apie 1-1,5 Lt) ten kainavo - 4 litus :DDDD

Bet viskas normaliai! Užskaitom! :))) ir laukiam kitos tokios masinės taškynės :P :DDD

Pure Future in Trakai 2010 ???

Užmarštin...


Praeitą šeštadienį lydėjau vieną seną močiutę (92m.) į kapines. Ji įsikabino man į parankę ir leidosi, kad jei padėčiau nueiti prie sūnaus kapo. Tas pasivaikščiojimas suvirpino širdį.

Ji pasakė: "Tubūt jau paskutinį kartą pati ateinu į kapines". Žiūrėjau į ją ir supratau, kaip visas jos gyvenimas nuėjo į užmarštį. Viskas tiesiog sutrupėjo į neapčiuopiamus fragmentus, dulkes: šeima, vyras, sūnus, darbai, namai... Supratau, kad gyvenime esi tikrai TIK DULKĖ... Viskas praeina, ištirpsta, viskas taip trapu... Visas gyvenimas tampa tiesiog - prarastimi...

Tos močiutės likimas labai sunkus. Ji pergyveno karą, daug nelaimių ir netekčių. Bet buvo stipri: būdama 33-metų našlė užaugino tris sūnus, vieną iš jų, jau užaugintą, aprūpintą nutrenkė žaibas. Tada ji visą save atidavė kitiems sūnums, kurie ją šiandien - pamiršo, apleido. Turbūt vien dėl to, kaip ji pati sako: "kad Dievulis mane pamiršo".

Nemylimi yra seni žmonės. Jiems jaučiama apatija, gailestis, šleikštulys, pyktis. Retai - pagarba ir rūpestingumas. Jie visą gyvenimą skiria mums - jauniems, o mes juos užmirštame. Bet nepagalvojame, kad ir mes senatvėje galime būti užmiršti ir apleisti. Tada iš visos širdies lauktume savo galo, bet ilgai nesulauktume...gyventume kančioj, vienatvėj ir skausme...

Ir visa savo esybe jaustume, kaip VISKAS prabėgo užmarštin ir beprasmybėn.

2010 m. balandžio 20 d., antradienis

reklama....



Sako, mirė žmogus. Nuėjo pas šv. Petrą


i prašos į dangų. Petras įleidė. Visur šviesu, šilta, gerai, visi gieda, meldžias. Teip jam

nuobodu pasidarė. Dangaus grindys stiklinės ir jis mato, kad apačio[je] duoda, trenkia,

grajija, šoka. Stalai valgiais apkrauti, o mergų gražumas. Jis i sako šv. Petrui, kas čia per

salė, kur teip linksma. Šv. Petras paaiškino, kad čia pragaras. Žmogaus dūšia i sako, leisk

mane į pragarą, ten smagiau – danguj labai nuobodu. Petras atrakino dangaus vartus, ale

įspėjo: išeit gali, ale sugrįžt – ne. Žmogaus dūšia sutiko i išėjo. Nuėjo į pragarą, o ten velniai

su šakėm griebė i į smalą. Žmogaus dūšia rėkia, prašos į tą salę, kur muzika, arielka

i mergos. Velniai jam i atsakė: „Čia reklama!“ MŽenkl 87 (Šd).
 
 
Šaltinis: B i r u t ė J A S I Ū N A I T Ė „VELNIO KĖDĖ“ (MITOLOGINIŲ PERSONAŽŲ APLINKA
FRAZEOLOGIJOJE: NAMAI, SODYBA, BAŽNYČIA). B A L T I S T I C A X L I I ( 1 ) 2 0 0 7 8 9 – 1 1 5

2010 m. kovo 21 d., sekmadienis

apie baltus žmones

Dažnai žmonės sako: jaučiuosi kaip baltas žmogus. Ką ši sąvoka įkūnija?


Kažkada girdėjau per radiją vieno protingo dėdės mintis. Nepamenu jo pavardės, bet žodžiu pasikaustęs kultūrose ponas :) ir jis kalbėjo apie baltą žmogų. Aišku, ne apie albinosą...

Tas dėdė aiškino, koks yra iš tikrųjų baltas žmogus. Esmė: nebūtinai jis yra turtingas, baltarankis kaip koks ponas, bet jis - visažinis, žingeidus, modernus.

Šių dienų baltas žmogus - puikiai žinantis, kas dedasi pasaulyje, pažįstantis įvairias pasaulio kultūras, mokantis ne vieną užsienio kalbą, besinaudojantis moderniomis technologijomis, vairuojantis naują automobilį, turintis nemažą būstą....sveikai maitinais, laikosi sveiko gyvenimo būdo. svarbiausia, besidomintis viskuo. Bet kas tokį žmogų gali dar nustebinti?

Apskritai, kartais pagalvoju, kas gali nustebinti turtingą žmogų? Jei viską turi, viską esi išbandęs, arba gali patirti kada tik užsinori, tai tau teiginys: jaučiuosi kaip baltas žmogus - tiesiog kasdienybė, rutina.

Šią frazę šiuo metu dažnai girdžiu. Ir kai aš pagalvoju, koks yra jaučiamas stiprus malonumas, kurį tik retkarčiais gali pajusti, arba išvis nesi pajutęs...ir jei žmogus visa tai jaučia kasdien, manau, tokio malonumo nebelieka ;)

 P.S. Linkiu Tau dažniau taip jaustis ;)

2010 m. kovo 2 d., antradienis

Konceptualizacija :D

Šiandien man patiko išgirsta frazė:

"Dėl žodžio Tėvynė mes tikrai nepultume jos ginti, kovoti dėl jos.
Bet dėl koncepto Tėvynė - pultume į kovą tikrai!" :))

Velniškai įdomus dalykas yra tai, kokius konceptus kiekvienas žmogus turi savo galvelėje apie bendrus dalykus kiekvienam žmogui... Nes kiekvienam tas pats dalykas (sąvoka) gali reikšti visiškai skirtingus dalykus (konceptus)...

(Salvador Dali paveikslas)

Taigi bandėme atlikti mini tyrimuką apie abstrakcijas...ir aiškinomės, kokie konceptai, asociacijos išrykėja, žmogui išgirdus tokius žodžius kaip pyktis, liūdesys, grožis, gėris, laikas, meilė, tiesa ir kt.... Iš tyrimuko buvo galima nuspręsti, kad dauguma jūsų pyktį sieja su blogiu, kumščiais, riksmu, netgi blogu oru, audromis...
Liūdesį dažniausiai konceptualizuoja - ašaros (dauguma jūsų atsakymų), taip pat gėlės - našlaitės, kalijos...
Konceptą grožį daugumą įsivaizduoja kaip gėles, pavasarį, žiedus. Be abejo ir moters grožis paminimas ;)
Gėris labiausiai jums asocijuojasi su mažu vaiku...angeliuku, mažu kątik gimusiu vaikučiu, jo didelėm akim... Įdomūs konceptai - mamos rankos, pagalba... ;)
Laikas...visi kaip susitarę, užsimenat apie skubėjimą, greitį, judėjimą, arba įsivaizduojat patį laikrodį, rodyklę, galų gale Salvadoro Dali paveikslą, kur istįses laikrodis guli (reiškia laiko reliatyvumą).
Meilę įsivaizduojat labai abstrakčiai. tai gali būti ir mylimo žmogaus vardas, ir love is... paveiksliukai is gumos popieriukų :)) Bet dažnai siejama su abstrakcijomis - ištikimybę, atsakingumą, šilumą...aišku ir vestuvės įsivaizduojamos :))
Na, o tiesą įsivaizduojate kaip šviesą, baltą spalvą, sąžiningumą. Ir nemelą. Tačiau pasitaikė ir įdomių asociacijų, pvz.: komjaunimo tiesa, temidės simbolis, sušaudyti seimo narius! :))))

Taigi įdomūs dalykai gali būti atskleidžiami, jei tokis tyrimas įgautų didesnį užmojį ir tikslą. Man būtų smagu rašyti apie tai magistrinį darbą.... arba rašyti apie tai, kaip jūs, mielieji, suvokiate mūsų vieną didžiausių lietuvių kalbos turtų - frazeologizmus! O jų tokių nerealių yra, kad jūs žinotumėt! :D

Pavyzdžiui, galiu jums čia aprašyti kaip yra konceptualizuojama VIŠTA  :)))) - juk tai naminis gyvūnas (paukštukas), apie kurį senoliai mūsų tiek visokių gausybę posakių, frazeologizmų turi, kai kurie išlikę iki šių dienų :) ir mums tikrai yra suprantami :)) bet yra ir visai negirdėtų, manau :)) tad mėgaukitės pasiskaitydami:

***********************************************************************

Kad vištos kapojasi – bus svečių
Jei višta kudakuoja – namuose bus barniai
A, dar tokį kavalierių man vištos per dešimt metų iškapstys iš mėšlyno (gausiu ir po dešimt metų, juok.)
Kudakuoja lyg višta, pirmą kiaušinį padėjus
Tupi kai višta ant kiaušinių
Rėpso kaip vištà, ant kuolo užmauta (rymo ant šakės koto, nedirba)
Ta galvelė kaip vìštos subinelė
Tiek tu išmanai, kaip vištà perst (nieko nesupranti)
Apsipešus kaip višta perekšlė
Šlapia kap vištà. Parejo kaip višta nučiuškusi (sušlapusi)
Vìštom sninga, didžiulės snaigės kai vìštos
Iškratė kaip vištà kiaušį  i pametė (lengvai pagimdė)
Anuodu neišperi kaip vìštos (ilgai miega)
Višta atbula neina (priešingai nedaryk)
Gana ganà, vìšta perekšle, da i ji mat savo trigrašį kiša (kvaila moterėlė)
Vìštos – geras grybas (yra toks grybas!)
aklà vištà (apie neišmanančią, neišsilavinusią moterį)
kaĩp ant vìštos kójos (netvirtai): Stovi kaip ant vištos kojos
kaĩp su vìštos kója Šk; kaĩp vištà su kója (prastai, negražiai (ką padaryti, ppr. parašyti) Dartės – reikia jiem skubyt – kàp vìštos su kója. Prikeverzojo kaĩ su vìštos kója
kaĩp šlapià vištà (apie silpną žmogų) (ppr. moterį): O mes sėdim kàp šlãpios vìštos (suvargę) Ištižęs kaip šlapia višta
kaĩp vištà (apie greit užmirštantį): Užuomarša kaĩp vištà – paržengė par šiaudą ir užmiršo
kaĩp vìštą (vištẽlę) ant kiaušìnių (kiaũšių) pasodìnti (gerai įtaisyti (gyventi), turtingai ištekinti): Katrelę pasodinsiu kaip vištelę ant kiaušinių
kaĩp vìštos galvà (labai mažas) Pradaro viso labo krislas kaip vištos galva
kaĩp vìštų lẽsinti plonai apsirengęs: Išlėkiau kàp vìštų lẽsyt, o čia sniegti, pusto
kaĩp vištà perė́ti labai (norėti): Ir įsimislijo kaĩp vištà perė́ti
pẽklos vištà menk. apie padykusią merginą
su vìštomis anksti (eiti miegoti ar keltis): Su vištom eina gult
šlapia vištà menk. ( apie prastos išvaizdos moterį): Koks jos tę grožis: šlapià vištà, ir tiek
už vìštos žárnas dėl niekų: Ko čia baries už vištos žarnas
valùg vìštų uodegų̃ labai girtas: Tėvas eina patvoriais valùg vìštų uodegų̃
vìštos ámžių pragyvẽnęs dar jaunas, neišmanėlis: Iš kur tiek daug žinai vìštos ámžių pragyvẽnęs
vìštos galvà menk. apie neprotingą, neišmanantį žmogų: Tu, vìštos gálva, ką tu supranti!
Vìštos gálvą turė́ti būti neprotingam, neišmanančiam: Jei vìštos gálvą tùri, tegu nesistveria valstybės valdyt
vištàs gãno pas (par) Diẽvą menk. miręs: Vištas par Dievą gano
vìštų gáudymas gūžynės (žaidimas): Kalėdų zabova – gaudymas vištų
vištàs gáudyti svyrinėti girtam: Kai ėjo, tai vištàs gáudė an keliūtės
vištà neiškãpsto veltui neduodama: Kiek tę gausi – dvidešimt rublių! – I tų vištà neiškãpsto
vìštų sumìndžiotas  kas lėtas, vėpla
Sijonas nuplyšęs, matyt net vištà . --- Pasleisk [pasikaišytą] andaroką [sijoną], ba pamesi vìštą! ---- Vištẽlė matyt. Pabučiuok į vìštą! ---- (moters lytiniai organai) :DDDDD

TAIGI, KAIP MATOM, SU VIŠTA KAS SUSIJĘ TURI VIEN TIK NEIGIAMĄJĮ ATSPALVĮ :) YPAČ DAUG NUSAKANČIŲ POSAKIŲ YRA APIE NETIKUSIĄ MOTERĮ... ECH.... :))))

BEJE, SAKOMA ŠUO - GERIAUSIAS ŽMOGAUS DRAUGAS, ŠUO - NAMŲ SARGAS IR T.T.
O AR ŽINOTE, KAD LAAAAAABAI DAUG POSAKIŲ, FRAZEOLOGIZMŲ SU ŽODELIU - ŠUO, ŠUVA, ŠUNES IR T.T. YRA VIEN NEIGIAMOS KONOTACIJOS? VIEN TIK APIE NEIGIAMUS DALYKUS KALBAMA...VAT TOKIS ŠUNS KONCEPTAS MŪSŲ SENOLIŲ KALBOSE IR MINTYSE BUVO... PVZ:


šùniui ant uodegõs  be naudos, niekais: Šuniui ant uodegos toks mūsų darbas!
šuñs apìvara tinginys:
šuñs balsù kaũkti (šaũkti) gailiai verkti:
šuñs dañtys liežuvininkas:
šuñs dantimìs apkramtýti apkalbėti:
šuñs mėsà nenaudėlis, bjaurybė:
šuñs (šunų̃) pãtalas kas labai suniokota, sujaukta
šunų̃ šukúoti eĩti (išvažiúoti) užsiimant niekais atsidurti skurde:
šuñs šúoliu (šúoliais) paskubomis, labai greitai
Išdėjo mane į šuñs dienàs
kaĩp šunų̃ gẽnamas labai greitai: Atlėkė kaip šunų genamas
Ponai geri, tik šunes
Pasipuošei kaip šuo į bandą (neskoningai)
Stovėk čia kap in šunį (kaip šuo) – aš ne šuõj (nesaugosiu)
Tvarkelė kaip po šunų̃ veselės (viskas sujaukta)
valdžia tokia kai visur, ale valdžios šùnys (valdininkai) niekai
Bernų kaip šunų̃ (daug) prilekia, ale mes neidavom šokt
Aš dar šuniù neloju (nesu paskutinis valkata)
tyro kaip šuõ ant girnų (nieko neveikia)
Anie muni pažįsta kaip šùnį (labai gerai)
Ko tu tę trepsi kap šuvà an šalnos (nerimsti)?
Ale ir šitas kap šuvà, muilą suėdęs (nejaukiai jaučiasi)
Prarijai kaip šuvà muilą (mašalą ) (nekramtęs, greitai)
Prigėrę pareina šunimìs (keturpėsti)
Kad neturi darbo, šuniù lok!
Pakelk koją – tegul šunes loja (nekreipk dėmesio į kalbas)!
nesmarkus keiksmas: Turi pūkšt per vėpūtinius kaip karvė. Šuva, ne ėjimas!
Vis tas pats šuvà (tas pats galas)
Šùnį jis žino (nieko nežino)!
Nu kurį čia šùnį (kas gi čia dabar)
ant šuñs pir̃dalo (pir̃džiaus) nueĩti vlg. niekais išvirsti, veltui pradingti: Nuejaũ ant šuñs pir̃džiaus
ant šuñs pazvanų̃ eĩti  pasidaryti nenaudojamam: Tai mėsa pas mus mėtosi, an šuñs pazvanų̃ eĩna
Jei šuoj šika, tai neloja (dviejų darbų iš karto nepadarysi) :))))

(ŠALTINIS - LKŽ - LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNAS INTERNETE www.lkz.lt)
TAIGI TOKIE POSAKIAI GALI PAKELTI KAIP REIKIANT NUOTAIKĄ.. KAI PAGALVOJI, KAIP ĮDOMIAI KALBĖJO MŪSŲ SENOLIAI...O DABAR VISI ŠIE KALBOS TURTAI NYKSTA...ATSIRANDA KITOKIŲ, NEPASAKYTUM, KAD ĮDOMIŲ IR SMAGIŲ........


TRAVIATA


Giuseppe Verdi (1813 - 1901). Kompozitorius, sukūręs “La Traviata” (itališkai – puolusi moteris). “Ta gražuole buvo susižavėję prašmatniausieji Paryžiaus vyrai(...) Aukštos kilmės meilužiai jai įdiegė grakščias manieras ir itin malonią kultūrą. (...) 1884 metais Marie Duplessis buvo laikoma elegantiškiausia Paryžiaus moterimi. Visi ja žavėjosi, jausdami pagarbą ir gailestį, nes ji stovėjo neabejotinai aukščiau savo profesijos.” Šitaip A.Mourois biografiniame romane “Trys Dumas” rašo apie anų laikų kurtizanę Marie Duplessis... Neturtingųjų Normandijos valstiečių duktė Marie Duplessis (Violettos “Traviatoje” prototipas) atvyksta į Paryžių ieškotis darbo. Nepaprastas jos grožis traukia prie jos turtingus globėjus ir greitai ji tampa viena ryškiausių praėjusio amžiaus penktojo dešimtmečio Paryžiaus demimondo žvaigždžių. 1852 m. Paryžiuje pamatęs “Damą su kamelijomis”, G.Verdi kartu su libretistu F.M.Piave imasi operos , kurią neapibrėžtinai pavadina “Traviata”, kūrybos. Operos premjera įvyksta 1853 metų kovo 6d. Venecijos La Fenice teatre. tačiau autoriaus laukė netikėtumas – “Traviata” patyrė visišką fiasko (manoma dėl solistų nekompetencijos, tačiau kompozitorius suprato, kad nesėkmės priežastys, matyt, svaresnės. Publiką papiktino, kad pagrindinė operos veikėja – parsiduodanti moteris, supama tokio pat sugedusių papročių pasaulio), po pirmojo “Traviatos” pastatymo nesėkmės, 1854 m. jau kitame Venecijos teatre san Benedeto operą lydėjo didelis pasisekimas. Taip prasidėjo “vargšės nusidėjėlės” kelionė po pasaulio scenas.
Taigi praėjusį šeštadienį buvome Operos ir baleto teatre. Aš buvau pirmą kartą. Įspūdį tikrai paliko, nors buvo ne taip, kaip tikėjaus :) bet vertėjo tikrai apsilankyti. Patariu, nebūtinai Traviatą bet kažką bent jau ;))
reikia kartais pasikultūrinti ;))

Visų pirma, atlėkę į rūmus ieškojom, kur yra jų garsusis karštasis šokoladas :))) Prieš prasidedant operai pasimėgavom tuo legendiniu šokoladu. Nu man tai žiauriai skanus, o kitiems - jokio skirtumo :))) toks tirštas, nei kartus, nei saldus, nu nemoku nusakyt :) po to tęsėm desertu su maskarponės sūriu...nu žodžiu, vien malonumas :)

Taigi prasidėjo opera. Pirmiausia prieš tai perskaitėme, apie ką jinai, kad maždaug būtų aišku, nes dainavo - itališkai :))) Bet pasirodo virš scenos buvo titrai - vertimas lietuviškai :)) bet, kas neturėjo akinių, neįžiūrėjo, ką ten rašė ir nesuprato, ką dainavo...

Na, nemoku apsakyti to įspūdžio, kuris užplūdo pačioje operos pradžioje, kai kokie keli šimtai dainininkų dainavo itališkai pagal G. Verdi žinomiausią kūrinį, lietuviškai ta daina skamba taip:
Pakelkim, pakelkim mes taurę linksmybių! ir t.t. Žinot, ane tą dainą, bent jau melodiją :))) ??

Tai va, labai įspūdingai visa tai atliko, (atseit vyko kažkoks balius, visi pasipuošę......). Kai dainavo, šiurpuliukai bėgo per kūną :)) O po visos operos supratau, kad nieko nėra įspūdingiau operoje, kai visas didelis būris dainuoja, o ne pavieniai veikėjai...

Bet kai kas mane ir nuvylė. Nugi pats operos pastatymas. Pačios Traviatos tema - meilė iš 19 amžiaus laikų, na o pastatymas - šiuolaikinis. MINIMALISTINIS.  Visoj scenoj - viena krištolinė lova. Arba iš dangaus kabo žibantys raudonai "siūlai" (sakėm, iš Kinijos, nes jie dėl tokių visokių diodų pamišę).  Na šiek tiek priminė striptizo stulpus, arba išvis striptizo klubą...
Kas baisiausia, pradžioje visas būrys atlikėjų scenoje buvo apsirengę - "ružavai"! Nu baisu. Lakstė po sceną padavėjos su trumpučiais ružavais šortukais. Kūrinys toks didingas, bet toks pigus, kičinis, dirbtinis pastatymas sumenkina visą operą!

O aš tikėjaus didingų, prabangių, gigantiškų rūbų, kažko panašaus į:


Bet buvo tiesiog paprasti kostiumai, tik nebent pagrindinė veikėja su suknelėm kažkokiom styrančiom buvo.. Edmundas Seilius - pagrindinis veikėjas (Violetos mylimasis) išvis iš tolo atrodė, kad buvo su džinsais! Ar ten kažkokiom melsvom kelnėm, užsimetęs "kožą"... Na, tai mane nuvylė. Bet ką žinau, atseit čia menas...
(Čia operos pabaigoje, jau visi apsirengę ne ružavai, o salotine spalva :)))) Raudona suknele - pagrindinė veikėja - Violeta - A.Grigorian)

Apie patį Seilių...jis gi Marijampolės choro vadovas...dabar supratau, kodėl jo amžinai nebūvo su choru...jis operoj gieda....bet kai aš jį išgirdau...siaubas...kas jį dar leido ant scenos! Jis neišrėkia, kiek reikia! Jo balsas - toks silpnas, kad ten vos buvo įmanoma jį girdėt. Scenoje buvo ir kitų vyrų, kurie daug geriau išrėkdavo nei Seilius. Ir sodresni balsai... o jo toks nupiepęs, nu šakės... :))) Ir dar mat pagrindinį veikėją vaidino... Gėda!

Tai va, aišku per pertrauką vėl mėgavausi karštuoju šokoladu :))

Na, dabar laukiu nesulaukiu, kada vėl galėsiu nuvykti į Operos ir baleto teatrą, bet šįkart noriu pamatyt patį baletą ;) O dėl operos...sakau, tikrai vertėjo pamatyt, jau vien dėl to, kad niekad nebuvau buvus... :))

2010 m. vasario 25 d., ketvirtadienis

Hobis - pakeliui į mokslą

Turiu šiandien daug darbo, bet nelabai jis čia man dirbasi :))

Turiu parašyti apie kažkokį Lemuoklį. Kompiuterinę programą. Jau prieš tai dėstytoja maloniai mane nuteikė: "Nesvarbu, kad visos mes čia nieko nesuprasime, apie ką visa tai, bet parašyk" :))

Vakar paskaitoje nuo sakinių prasmės (pragmatikos) analizės diskusijos perėjo prie to, kam iš vis reikalinga, naudinga visa tai daryti??? Analizuoti tai, ko nesupranti, arba išspausti iš teksto tai, ko išvis nėra! Bet filologui reikia išgalvoti tai, ko nėra. Matyt, tokia filologo dalia. Mes taip nusprendėm, kad tik filologas išsigalvoja visokių tokių nesąmonių, kurių mes ateityje niekaip nepanaudosime. Tai visai nevertinga. Atrodo.
Tačiau visos tos nesąmonės leidžia pažvelgti į analizuojamą objektą (pvz., kalbą) kitu kampu. Iš kompiuterinės technologijos perspektyvos. Ir sužinoti tokių dalykų, kurių net neįsivaizdavome. Bet kas iš to? Visa tai iš neturėjimo, ką veikt. Tas, kas sukūrė Lemuoklį, pasakė: "Tai mano hobis". O dabar iš to hobio moksliniai tyrimai daromi. Ir kvaršinamos studenčiokų galvos.
Bet kai kam visa tai svarbu, naudinga, reikšminga.
O man nauda - gerai, kad bent žinosiu, kas tai yra. Dar vienas įterptas konceptas į mano pažinimo rėmus.

Kai pagalvoju, turbūt daugelio mokslininkų, filosofų ir kitų protingų dėdžių hobiai
pamažu tapdavo mokslo tyrimų objektais....

O mūsų h o b i a i  ??? :DDDD

„Nesuprasti sapnai – tarsi neatplėšti laiškai“...

„... užuot pripažinę sapnus, kaip nenuginčijamą mūsų riboto suvokimo įrodymą, mes apkaltiname juos nesąmoningumu“.

(Erich Fromm. Pamiršta kalba. Vilnius: Vaga. 2008 – 16 p.)


Šiomis dienomis, tiksliau, naktimis, keisti sapnai mane aplanko... Buvo neseniai irgi laikotarpis, kai baisius sapnus sapnuodavau...kiekvieną naktį sapnuoti mirtį - tai jau tikrai ne kas... Įdomu, ką galėtų reikšti ne mirtį sapnuoti, o dažnai ją sapnuoti? Na, išvis kalbos apie tokius dalykus šiurpą kelia...

Šiąnakt vėl tas pats. Sapnavau, kad Kęsto močiutė mirė Vankuverio olimpiados varžybose. Juokinga ir baugu. Žiauru! Sapne klykiau ir nuo to pabudau. Visą dieną vaizdas prieš akis - kaip į paklodę suvyniojama močiutė.

Sapnai - mūsų vedlys. Jais netikėti negalime. Bet juos reikia mokėti analizuoti, tačiau ne visi turime įgimtą kompetenciją tai suvokti, ką perteikia mums sapnas, iš pasąmonės gelmių. Apskritai sapno filosofija yra įdomus dalykas. Kartais vertėtų pasiskaityti apie parapsichologinius dalykus. Tada imi į sapnus žvelgti kitaip. Ir į savo gyvenimą.

Neretai mūsų sapnai išsipildo. Tačiau retai mes suvokiame, kad kažkas išsipildė, nes sapnas jau tuo metu būna kažkur užspaustas pasąmonėj, užmaršty...

Dažnas atvejis, kai pasąmonė mums per sapnus nori suteikti informacijos apie galimus nemalonius įvykius. Sapnas mus yra kaip didelė pagalba iš anapusinio dvasinio pasaulio, ko ir po šiai dienai, nei mokslininkai nei filosofai negali paaiškinti. Sapnai yra didžiulis lobynas iš kur galima semtis patirties, žinių bei kūrybinių įdėjų. Nepaslaptis, kad daugelis įžymiausių atradimų, bei kūrinių menininkams, bei mokslininkams, buvo įkvėpta per sapnus. Nagrinėti savo sapnus būtina, tai padės išplėsti jūsų sąmoningumą, bei suprasti įvairias priežastis, slypinčias labai giliai. Gerai kada žmogus labiau vertina ir nagrinėja savo sapnus. Sapnas – tai realybė kuri gyvena mūsų pasąmonėje ir ateina tam, kad padėtų žmogui.
Galima paskaityti dar: http://www.auraprognosis.com/index.php?l=apie_sapnus

2010 m. vasario 20 d., šeštadienis

no limit

Pagaliau čia prisėdau. Nors turėčiau kažką mokslų pažiūrėt :) bet... noriu šiek tiek apibendrinti praeitą savaitę.

Tas ilgas švenčių savaitgalis mus padaro aptingusiais...tada ir į mokslus, ir į darbus sunku eiti. Išsimuši iš ritmo. Bet užtat kaip gera atsipalaiduoti. Ir vėl nulėkti į Druskininkų vandens parką ;)

Savaitgalį buvo tikrai smagu, nepamirštama ir turbūt nepakartojama :))


Dabar užplūdo mintys, kad kartais reikia žmogui tokių akimirkų, tokios terpės ir atmosferos, kad galėtum drąsiai išsilieti, pasireikšti, išsireikšti, atsiskleisti, pamiršti viską. Ir net nustebinti kitus. O labiausiai save! Kad tu taip gali, moki atsipalaiduoti. Ir nesvarbu, kad paskui gali žandukai raudonuoti.... :)))

Aiiii....apie ką aš čia.... :D

Apie tai, kad turime nesivaržyti ir nevaržyti savęs. O tik žinoti ribas.

Bet kur tos ribos?

Pasaulis šiandien be ribų....

2010 m. vasario 10 d., trečiadienis

Vandens parko malonumai, arba (anti)reklama

Pirmas vasario savaitgalis buvo toks tikrai įvairus. Šeštadienį pralakstėm dėl visokių reikalų. Iš kur pas mus tiek daug reikalų? Kaip pas kokius verslininkus :)))
O man svarbu pasivažinėt :DDD



O vat sekmadienį, kaip bebūtų keista, su tėvais buvom Druskininkų vandens parke. Kodėl keista??? Dėl to, kad su tėvais jaunimas buvo? O gal dėl to, kad retai kur mamos išvažiuoja pasilepinti?
Aišku, antroji priežastis.
Kažkaip užsienyje ryškesnis tėvų-vaikų santykių palaikymas. Kelionės, laisvalaikio leidimas, darbas, mokslas - labai dažnai kartu. Gal pas mus trūksta viso to...todėl reikia vaikams parodyti šiek tiek iniciatyvos ir pabūti su tėvais, imti su jais ir išlėkti kur. Pvz, į vandens parką. Nors tėveliai ir pasilepina vandens parko, Europa Royale viešbučio malonumais, bet vieni. Tikrai, matydami rečiau savo vaikus, jie labiau norėtų su jais dažniau pabūti kartu ir pasimėgauti tokiom pramogom - kartu!
 Tad buvom visi kartu, visa šeima :)

 Dėl vandens parko. Aš pamėgau Druskininkų tą parką. Ten daugiau gal visko nei Vichy. O dar ir viešbutis čia pat. Jei arčiau jis būtų, turbūt dažniau ten lankyčiaus :)
Nors apie jį teko visko girdėti. Baisių dalykų. Žmonės ne tik susibraižo, pargriūna, susilaužo kojas ar rankas, bet ir nusileidžia nuo "kalniukų" be triusikėlių :))) (joke). Bet buvo toks atvejis, kai pažįstamos mama nusileido nuo kalniuko - su sulaužytu žandikauliu. Nuo juodo, su lemputėm ir žvaigždutėm "kalnelio". Gal dėl to įgijau baimę jau nebečiuožti... :(

Bet visa kita - vien malonumas :) Paprasčiausiai reikia saugotis, nebėgioti, laikytis taisyklių ir viskas bus gerai. Svarbiausia gera nuotaika, kad grįžtum iš parko pailsėjęs ir atsipalaidavęs :) Ir nebūtina mokėti plaukti :))))

Įdomiausia, kai lauke -12 C šalčio, o tu sėdi kubile tarp burbuliukų, ir apšerkšnija tavo blakstienos, plaukai...:))

Iki greito susitikimo - vandens parke! Vėl :DDDD

2010 m. vasario 3 d., trečiadienis

Vėl gimtadienis.. :))

Ši savaitė - praeitos savaitės atomazga. Ir vėl turėsim gimtadienį :D ir jau šį rytą net nepapusryčiavus suvyniojau dovaną :)))
Spėkit ką???!!! :)))

Ogi televizorių :DDDDD

LCD! :)))


Naujutėlaitis, kvepiantis...:) Na, tokios dovanos retai pasitaiko...ypač įteikti kitiems :DDD
didžiausia iki šiol dovana turbūt buvo - drūžba :)))))) , kurią teko įteikti.
O dabar - telikas :)) o kada aš (na, gerai mudu, Kęstuti)
sulauksim tokios dovanėlės?? :DDDD

Jau dabar žiūriu į mūsų tą griozdą tv. Jis man tiek daug vietos užima..jam vos keli metukai, o greit jį teks pakeist, mat nebus paprastosios televizijos... Kodėl žmogui, paprastam Lietuvos piliečiui nepaliekama teisė rinktis??? Rinktis paprastą ar skaitmeninę tv??? Juk turi būti tokia teisė. O dabar jos - nė kvapo. Neliks po metų. Ir visi senukai vargais negalais turės pasikeisti savo tarybinį teliką ar kitokią atgyveną, bet mylimą, prie kurios pripratę ne vieną dešimtį?? Arba pirktis kažkokias skaitmenines dėžes, nesuvokiamas paprastam žmogučiui, gyvenančiam šiame technologijų pasaulyje, nors daugumos jų, tikriausiai, gyvenimas sustojo...prieš tris dešimtis metų...kurie nesuvokia tokių progresų...bet gal čia nėra didžioji bėda. Bėda - kad visa tai kainuoja, ypač brangiai kainuoja vargšams pensininkams, kuriuos ir taip baigia išmelžti. Gaila man jų. Jiems telikas - vienintelė dėžutė supanti su pasauliu... Žinant tai, bus stengiamasi visai išmelžti iki paskutinio cento...

O kur man reiks dėti seną tv??? Beveik naują??? Išmest? Ar pirkt tą dėžutę stebuklingą...žodžiu...

2010 m. vasario 1 d., pirmadienis

Reikia apsišviesti...arba knygos ateitis.


Paskutiniu metu jaučiuosi labai, na, "neapsišvietus"...t.y. neperskaičius knygų, kurias būtina perskaityti tam, kad jaustumeis apsišvietus :))) t.y. kažko "turtingesnė" savyje... 

Kažkaip užplūdo mane knygų manija - noras kuo daugiau perskaityti, kuo įdomiausias, žinomiausias knygas...juolab kai tiek daug laiko dabar yra... Bet kai pagalvoju, kad aš jų tiek neapžiosiu, tai nusileidžia tas mano pakylėtumas...

Gailiuosi, kad neskaičiau vaikystėj tų knygų, ir dabar nesu mėgėja, o juk knygos toks yra turtas...jos lavina žmogų visapusiškai...aš nekalbu apie lengvučius romanykščius...

Pavydžiu tiems, kurie tas knygas tiesiog "ryte ryja", užmiega su jom ir pabunda :)) kurie turi valios ir tiek noro skaityti...o man taip sunku prisiversti,
nors tikrai noriu skaityti...

Na tai bandau bent jau dabar kažką įdomaus ir svarbaus perskaityti, kad galėčiau pasidalinti mintimis su skaitančiais žmonėmis ;)))

Dar vienas dalykas. Vienas svarbiausių ateities klausimų.
Ar kompiuteriai, delninukai ir visi kt. aparatai pakeis popieringąjį knygos pavidalą???
Aš jau dabar skaitau iš kompiuterio ekrano... Tikrai nėra patogu... o gal yra ir privalumų?
Čia diskutuotiniausias ir ginčytiniausias klausimas...:)


Kai pagalvoji, knygos yra labai brangios, iš bibliotekų dažnai jų nesulauksi, jos užima vietą kambaryje, nes juk perskaitai ir numeti į lentyną, kurioje ji dulksta ir trunija...arba išskolini draugams,
o grįža į tavo rankas apskurusi, apdriskusi...
Tačiau skaitydamas tu gali jausti knygos kvapą ir dar labiau įsijausti į turinį :))) vartyti lapą po lapo...susirangyti lovoje, "apsigūzinti" adijalu ir skaityti, užmigti, pabusti su knyga rankose...
Ir be abejo, negraužia akių, kaip nuo kompo.
Bet kompiuterinės knygos vis labiau įsiveržia į žmonių, ypač jaunuomenės gyvenimą, pakeičia knygos pavidalą..nes taip yra ekonomiškiau, pigiau, saugo medžius...
(aš visada prieš medelių žalojimą :)) )
Neužima vietos lentynoje. Toji knyga nepasens, nesutrunys, neapdulkės...
Gali pasidaryti tiek kopijų, kiek draugų turi :DDD
Žodžiu, ilgametė e book.
Bet negalima pamiršti kompiuterio žalą...bet galiu pasakyti, kad ir nuo paprasto skaitymo mūsų akelės genda, ypač kai skaitome prie lempos...tas tai tiesa...
Akių žalojimo neišvengsim niekaip.

Na, ar paprasta knyga ar e.book nurungs viena kitą - neišsenkamas klausimas, tačiau viena aišku, kad
apskritai skaitymo svarbumas ir statusas žmogaus gyvenime menkėja.
Dėl skaipų, one`ės, FCB`uko, fermų, GTA, counter strike`ų ir
kitų žmogaus bukinimo kompiuterinių žaidimų...

Viskas yra vizualizuota, pačiam žmogui nereikia pajudinti savosios vaizduotės žaidžiant kompu, negu kaip skaitant...taip ir bukėjam...
Tuo gyvena šiandienis jaunimas...ypač kai jų sėdėjimo prie pc
tėvai nė kiek nesistengia apriboti...

Kaltinu save, kad neskaičiau...Todėl dabar griebiu knygas...nesvarbu kompiuterines ar popierines...
svarbu knyga :)

2010 m. sausio 6 d., trečiadienis

2009-ųjų apžvalga

Sveiki sulaukę Naujųjų Metų :)


ir kuom jie taip nauji, a??? pasikeitė skaičiukas. daugiau nieko. sesija...  vėl ta pati rutina, tie patys darbai, mokslai, žmonės. viskas liks tas pats. žiūrėsim, ką skirs naujo jau tie metai Tigro...


O 2009-ųjų apžvalga tokia:



  • sausį dalyvavau savo brolio gimtadienyje. Pirmą kartą pamačiau jo sūnų. Labai tikiuos, kad nepaskutinį. Šie metai davė man pažinti, praplėsti savo giminės ratą, kuris toks menkas... Artimų žmonių pažintis - stiprus įvykis, tikiuosi 2010-aisiais bus stiprinamas tas ryšys...


  • atradau Druskininkų parką su draugais :)) pamėgau jį jau vien dėlto, kad galima mėgautis vandens malonumais ir iškart krist į lovą :)) nakvynė, viešbutukas - puikiai tinka atsipalaiduoti.


  • vaikščiojau į univerinę praktiką :)) nebloga patirtis kuriant, rašant, tvarkant tekstus. Gaila, kol kas niekur nepratęsta ir nepratęsiama...nepuoselėjama..dėkui krizei... o šiaip sėkmės linkiu mano praktikos verslo portalui! ;) o 2010-aisiais tikiuosi, kad toji įgyta praktika kaip nors pasitarnaus kokiam darbe...


  • Velykas švenčiau žemaitiškai Žemaitijoj :) tarp gausybės žmonių ir kiaušinių :) fainiausia, kai visi užsiropštėm ant kombaino :DD




  • smagu, kad nereikėjo vaikščioti į univerą, nebuvo kolių, paskaitų ir t.t. Bet užtat buvo nervų alinimas dėl bakalaurinio darbo. pratryniau visas kambario sienas, palangę, stalą ir Kęsto kompą. Vargšas - skundėsi, kad savo kompo beveik nematė. Dabar taip pat :DDDD


  • Žiauriausia būdavo tada, kai už lango čirkšdavo paukščiukai, spindėjo gėlytės pievoje po langu, o aš kūriau savo sapaliones apie reklamos poveikį žmogui. Gyvenau retorikos rėmuose. Banalybėse. Strese. Bet vėliau:


  • nerealusis BBD balius :DDDD  visada prisiminsiu tokius mūsų atsipalaidavimus :PPP 2010-aisias tikiuosi bus tokių balių daugiau :PP be ribų :DDD


  • Buvau diplomuota! Filologijos bakalauro kvalifikacinis laipsnis. Po keturių studentavimo metų. Nu gerai, studijavimo :))) tų metų apžvalgai reikėtų nemažai popieriaus aprašyti :)) dabar, kai jau viskas praėjo, pagalvoju, kad tai buvo tiesiog menkniekis - bakalauro gynimas ir pan. tik rašymas daug jėgų atėmė, bet visa kita - tikras niekis, kaip 12 klasės egzaminai :))) o tada kaip buvo baisu :DD kai viskas praeina - tampa tokiu paprastu dalyku. viskas nublanksta prieš ateities darbus, dabar - magistrinį :)


  •  prasidėjo atostogų maratonas :) pajūris pajūris pajūris. aišku - tai ne Ispanija, bet visvien neblogai :) dalyvavom jūros šventėj - aš nebuvau niekad buvus... įspūdingi tie laivai ;) šiaip poilsio tikrai daug buvo. visą vasarą :DDD


  •  rudeniop įstojau į KTU :) į nemokamą 10 vietą :DDDD bet pavėlavau 5 min nunešti dokumentus ir fakulteto dekanė, tiesiogine to žodžio prasme, užtrenkė duris man po nosim. nors buvau sukėlus visokius profesorius ant kojų, bet deja...ir jiems užtrenkė. pagalvojau, kokia demonė, o ne dekanė čia dirba! Nu tai ką, aišku, priglaudė mane VUKHF :DDD  Vėl tos pačios auditorijos, tie patys dėstytojai, tos pačios raudonos plytos...


  • Pirmą kartą dalyvavau vestuvėse :))) nes teko dalyvaut tik savo :))) nu dar ispaniškose vestuvėse, bet ne lietuviškose ;)) todėl - tai naujas nuotykis man :DDD


  •  per visą magistro pirmą pusmetį galima sakyti nieko naujo, nieko gero neišmokau, nesužinojau. Paskaitų beveik nebuvo. Tokių magistro studijų turbūt niekur nėra :) Viskas taip paviršutiniška, patys dėstytojai net abejingi kažką dėstyt, kažkokie nemotyvuoti...gal dėl tos problemos - fakulteto uždarymo grėsmės... Na žodžiu nerimtos studijos. tik tiek. už tokias nė už ką nevertėtų mokėti 8000 ar kiek ten tų Lt... :)) guodžia tai, kad bent jau nemokamas tas mokslas. kažkaip net neverta stengtis - vis tiek nereikės mokėt, o į stipendiją neverta net pretenduot. svarbiausia - turėt nemažiau 5. Tad kokios čia studijos??? :DDD


  •  Įsidarbinau. Vėl tame pačiame darbe kur dirbau antrame kurse :))) buvo smagu - nauji žmonės, nauji projektai (apie darbą - jau rašiau). Bet tik dviem mėnesiams. Kaip bakalaurantei - tai puikus darbas, kaip magistrantei - gal nlb :))) jau reikia rimtesnio darbo, nors ir už šitą neblogai mokėjo :))) na, paskui - ir vėl bedarbė studentė. Iki šiol. Tikiuosi 2010-aisias baigsis bedarbės statusas... bet abejoju...

(2007-ieji)

  •  Užtat vyras gavo darbą. Įdomų. Po metų pertraukos. Nuostabu! Galvoju, kad ruduo - kažkoks perspektyvesnis tais metais buvo... Pagaliau vėl vyras jaučiasi kaip "baltas žmogus" :DDD gyvenimas jau įgauna prasmę.


  •  Na ir šventės. Tarp daug žmonių, draugų, dovanų. Gal ir jautėsi tas krizinis šešėlis, bet vis tiek smagiai praėjo. Smagiai užsibaigia metai ir prasideda kiti. Į kuriuos tiek dedama vilčių, lūkesčių, svajonių... tik neaišku, ką jie atneš. Belieka remtis horoskopais :)))) o po metų vėl daryt apžvalgą ir žiūrėt, ar teisūs horoskopai, ar ne :DDD


Sėkmingų ir prasmingų Tigro Metų! ;))

2009 m. gruodžio 29 d., antradienis

šventinis maratonas (1)

Apsileidau - nieko čia nebrūkštelėjau... tiesiog buvau už ryšio :)))  mažame kaimelyje, kur jokio interneto nerasta :D
Bet prieš tai buvo smagus teminis vakarėlis pamėgtoj mieloj sodyboj, miškely, pušų ir sniego apsupty... :) jauku, šilta (pečiaus kūriko dėka :)), pusiau ramu, o paskui smagu! :)
Įdomiausia, kad sodyboj apsilankė iš meksikos - Meksikietis, iš pasakų šalies - Fėja, iš taboro - čigonka, iš Laplandijos - Kalėdų senis su Snieguole :))))) O koncertavo - Fredis Merkuris! :DDDD

Štai fotosesija:



Visas mūsų margas būrys :)


Merkuris pasigavęs dvi gražuoles :P


Tik fotkinkit mus!!! :DDD


Fėja ir Meksikietis



Kalėdinė porelė :P




Fredis Merkuris su Čigonka :DDD


Modelis


Kitas Modelis :)


SuperModelis :D




Ką mes veikėm ant tų laiptų??? :DDD


Iš Šiaurės ir Pietų... :D


Žiemiška nuotrauka...


Kalėdinis Senis traukia iš maišo - Fredį Merkurį!!! :DDD


Nulūžo senelis...

Taigi toks buvo mūsų Kalėdinis vakaras :) bet čia be užkulisių... :P :)))

Na o ryte - žieminis pasivaikščiojimas :)


beveik visi prie mylimos sodybos :)


tupim po eglutėm..


modeliai.. :D


Pavojinga! Krokodilai! Šioj kudroj.. :D


ant ledo.. ;)

slystam .. :)

Buvo smagu :) pajusti žiemą, ledą, šventinę nuotaiką prieš pat Kalėdas :)
 
mintys© Diseñado por: Compartidisimo