topbella
Rodomi pranešimai su žymėmis Darbas. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Darbas. Rodyti visus pranešimus

2010 m. sausio 6 d., trečiadienis

2009-ųjų apžvalga

Sveiki sulaukę Naujųjų Metų :)


ir kuom jie taip nauji, a??? pasikeitė skaičiukas. daugiau nieko. sesija...  vėl ta pati rutina, tie patys darbai, mokslai, žmonės. viskas liks tas pats. žiūrėsim, ką skirs naujo jau tie metai Tigro...


O 2009-ųjų apžvalga tokia:



  • sausį dalyvavau savo brolio gimtadienyje. Pirmą kartą pamačiau jo sūnų. Labai tikiuos, kad nepaskutinį. Šie metai davė man pažinti, praplėsti savo giminės ratą, kuris toks menkas... Artimų žmonių pažintis - stiprus įvykis, tikiuosi 2010-aisiais bus stiprinamas tas ryšys...


  • atradau Druskininkų parką su draugais :)) pamėgau jį jau vien dėlto, kad galima mėgautis vandens malonumais ir iškart krist į lovą :)) nakvynė, viešbutukas - puikiai tinka atsipalaiduoti.


  • vaikščiojau į univerinę praktiką :)) nebloga patirtis kuriant, rašant, tvarkant tekstus. Gaila, kol kas niekur nepratęsta ir nepratęsiama...nepuoselėjama..dėkui krizei... o šiaip sėkmės linkiu mano praktikos verslo portalui! ;) o 2010-aisiais tikiuosi, kad toji įgyta praktika kaip nors pasitarnaus kokiam darbe...


  • Velykas švenčiau žemaitiškai Žemaitijoj :) tarp gausybės žmonių ir kiaušinių :) fainiausia, kai visi užsiropštėm ant kombaino :DD




  • smagu, kad nereikėjo vaikščioti į univerą, nebuvo kolių, paskaitų ir t.t. Bet užtat buvo nervų alinimas dėl bakalaurinio darbo. pratryniau visas kambario sienas, palangę, stalą ir Kęsto kompą. Vargšas - skundėsi, kad savo kompo beveik nematė. Dabar taip pat :DDDD


  • Žiauriausia būdavo tada, kai už lango čirkšdavo paukščiukai, spindėjo gėlytės pievoje po langu, o aš kūriau savo sapaliones apie reklamos poveikį žmogui. Gyvenau retorikos rėmuose. Banalybėse. Strese. Bet vėliau:


  • nerealusis BBD balius :DDDD  visada prisiminsiu tokius mūsų atsipalaidavimus :PPP 2010-aisias tikiuosi bus tokių balių daugiau :PP be ribų :DDD


  • Buvau diplomuota! Filologijos bakalauro kvalifikacinis laipsnis. Po keturių studentavimo metų. Nu gerai, studijavimo :))) tų metų apžvalgai reikėtų nemažai popieriaus aprašyti :)) dabar, kai jau viskas praėjo, pagalvoju, kad tai buvo tiesiog menkniekis - bakalauro gynimas ir pan. tik rašymas daug jėgų atėmė, bet visa kita - tikras niekis, kaip 12 klasės egzaminai :))) o tada kaip buvo baisu :DD kai viskas praeina - tampa tokiu paprastu dalyku. viskas nublanksta prieš ateities darbus, dabar - magistrinį :)


  •  prasidėjo atostogų maratonas :) pajūris pajūris pajūris. aišku - tai ne Ispanija, bet visvien neblogai :) dalyvavom jūros šventėj - aš nebuvau niekad buvus... įspūdingi tie laivai ;) šiaip poilsio tikrai daug buvo. visą vasarą :DDD


  •  rudeniop įstojau į KTU :) į nemokamą 10 vietą :DDDD bet pavėlavau 5 min nunešti dokumentus ir fakulteto dekanė, tiesiogine to žodžio prasme, užtrenkė duris man po nosim. nors buvau sukėlus visokius profesorius ant kojų, bet deja...ir jiems užtrenkė. pagalvojau, kokia demonė, o ne dekanė čia dirba! Nu tai ką, aišku, priglaudė mane VUKHF :DDD  Vėl tos pačios auditorijos, tie patys dėstytojai, tos pačios raudonos plytos...


  • Pirmą kartą dalyvavau vestuvėse :))) nes teko dalyvaut tik savo :))) nu dar ispaniškose vestuvėse, bet ne lietuviškose ;)) todėl - tai naujas nuotykis man :DDD


  •  per visą magistro pirmą pusmetį galima sakyti nieko naujo, nieko gero neišmokau, nesužinojau. Paskaitų beveik nebuvo. Tokių magistro studijų turbūt niekur nėra :) Viskas taip paviršutiniška, patys dėstytojai net abejingi kažką dėstyt, kažkokie nemotyvuoti...gal dėl tos problemos - fakulteto uždarymo grėsmės... Na žodžiu nerimtos studijos. tik tiek. už tokias nė už ką nevertėtų mokėti 8000 ar kiek ten tų Lt... :)) guodžia tai, kad bent jau nemokamas tas mokslas. kažkaip net neverta stengtis - vis tiek nereikės mokėt, o į stipendiją neverta net pretenduot. svarbiausia - turėt nemažiau 5. Tad kokios čia studijos??? :DDD


  •  Įsidarbinau. Vėl tame pačiame darbe kur dirbau antrame kurse :))) buvo smagu - nauji žmonės, nauji projektai (apie darbą - jau rašiau). Bet tik dviem mėnesiams. Kaip bakalaurantei - tai puikus darbas, kaip magistrantei - gal nlb :))) jau reikia rimtesnio darbo, nors ir už šitą neblogai mokėjo :))) na, paskui - ir vėl bedarbė studentė. Iki šiol. Tikiuosi 2010-aisias baigsis bedarbės statusas... bet abejoju...

(2007-ieji)

  •  Užtat vyras gavo darbą. Įdomų. Po metų pertraukos. Nuostabu! Galvoju, kad ruduo - kažkoks perspektyvesnis tais metais buvo... Pagaliau vėl vyras jaučiasi kaip "baltas žmogus" :DDD gyvenimas jau įgauna prasmę.


  •  Na ir šventės. Tarp daug žmonių, draugų, dovanų. Gal ir jautėsi tas krizinis šešėlis, bet vis tiek smagiai praėjo. Smagiai užsibaigia metai ir prasideda kiti. Į kuriuos tiek dedama vilčių, lūkesčių, svajonių... tik neaišku, ką jie atneš. Belieka remtis horoskopais :)))) o po metų vėl daryt apžvalgą ir žiūrėt, ar teisūs horoskopai, ar ne :DDD


Sėkmingų ir prasmingų Tigro Metų! ;))

2009 m. lapkričio 10 d., antradienis

Mano dienotvarkė

Pirmadienis ir antradienis - tai tos dvi darbo dienos, kurios yra man laisvos, ir per kurias būtų įmanoma tiek daug nuveikti, bet, deja, joms praėjus, aš visada gailiuosi, kad nieko gero nenuveikiau, o praleidau tas dienas veltui... :(

Vakar visą diena gailma sakyt pratinginiavau, net valgyt nieko nenorėjau gaminti... Kažkokios nuotaikos, matyt, kaltos.... Nuobodi mano dienotvarkė:

5.15 val - suskamba Kęsto žadintuvas. Snaudžiam, saldžiai...
5.25 val - vėl suskamba žadintuvas..
5.40 val - išlendu iš lovos, bandau dar vyrą išverst iš jos, ir rengiuos. Einu padaryti savo vyrui valgyt: pradedant nuo sumuštinukų, baigiant, jei yra, kepsniukais, kotletukais... Juk jau geriau kažką įdėti vežtis į darbą, nei eiti į kavines, tokiais krizės laikais, pietaut. Taip pigiau. Tiesiog. Aš jam padarau kavos, kažką pusryčiams šilto, dar padedu vitaminus. Kol jis ruošiasi, aš jam, kaip mylinti žmona, paruošiu jam pusryčius, kad jis tik pavalgo ir išlekia...
6.10. Giedrė vėl užmiega. Kęstas rieda su traukiniu, kuris yra naujas, sakė "kaip lėktuvas" :)))
9.30 Prabundu. dažniausiai tai pusę 9 ar lygiai 9. Bet kol išsiropščiu. Vis girdžiu, kaip vamzdžiais atidunda garsas iš rūsio - močiutė kuria pečių... Ji pyksta, kad aš vis neprisiruošiu pati pakurti pečių, na išmokti jį kurti, nes jį reikia mokėti kurti :)))
10 val - pusryčiai. Kartais, kai sumąstau, tai lovos nekloju!. Bet tai būna labai retai, dažniausiai nekloju dėl Kęsto, nes jam nepatinka paskui vakare klotis lovą (jis dievintų tikrą miegamąją lovą, kiurios nereiktų niekada kloti :))) Bet dažniausiai pasikloju, nes taip vietos daugiau mūsų tame miniatiūriniame kambarėlyje :)
11 val - sėdėjimas prie kompo. Ištisai. Gal net per daug. O kiek galėčiau pasimokyt! Kažką parašyt... Bet nea, va kad ir dabar - sėdžiu ir sapalioju čia kažką :)
Bet dabar nuo 12 val einu mokytis, nes kitą savaitę didelis kolis. Pirmas per visą pusmetį! Sakau, mes miegam šiame kurse, visai nieko neveikiam, o paskui kai viskas susidės į vieną krūvą - keli koliai per dieną, referatų, projektų, penkių namų darbų atsiskaitymas, tai net nežinau, kaip išsikapanosiu...

Apie 14 val einu kažką užvalgyt. Arba pagamint. Nors kai nėra produktų, ką aš gaminsiu :)))

Vakar močiutė net juokėsi (o gal net tyčiojosi, ar net pyko), kodėl aš visą dieną buvau užsidarius kambary. Sako kaip kokiame karcery įlindus :)) Bet aš visą gyvenimą buvau viena vienam kambary... Aš taip įpratus... Beto, nenoriu aš ten labai jau su ja sėdėt ir klausyt jos, nes gaila man laiko...per kurį galėčiau kažką doro nuveikt, bet dažnai nenuveikiu.... :((((

Vakare prasideda laukimas. Laukiu vyro :) Jis grižta apie 19h iš darbo. Iš Vilniaus. Tada prikepu blynų su tarkuotais obuoliais nuo medžio ir einam žiūrėti kokį filmą... Arba kur išlekiam. Močiutei nenorint.

2009 m. lapkričio 9 d., pirmadienis

Svajonė išsipildė! :)))



Aš taip džiaugiuosi, kad mano brangusis dirba! Nežinau, kaip tai išreikšti jam, kaip tai parodyti, bet tikrai džiaugiuos, nes aš žinau, kaip jis jautėsi kai nedirbo visus beveik vienerius metus...

Kai vyras neturi darbo, savaime suprantama, kaip jis jaučiasi, kai yra pažeminamas jo vyriškasis ego... Jis nejaučia gyvenimo ir, savęs, kaip vyro, pilnavertiškumo... Jis neturi savo vietos, o yra kažkieno išlaikomas... Kaip jis netvirtai jaučiasi, kai neturi savų pinigų... Vyrui tai yra didelė problema, negu moteriai.

O dabar taip šaunu, kad Kęstas išpildė savo ir mano svajonę :))
Aš kažkada svajojau (tyliai tyliai), kad mano vyras eitų į darbą su kostiumu :))))
Jis svajojo gauti nors kokį darbą....

Taigi, jis turi puikų savo svajonių darbą, o mano svajonė tampa realybe - marškinių lyginimu :))

Bet čia ne bėda :) svarbiausia, kad jis su kostiumu :DDD

2009 m. spalio 30 d., penktadienis

Darbo niuansai...


Dirbdama šį darbą (jau antrąkart :) ) susidariau tikrą, jokiom statistikom nenustatomą Lietuvos vaizdą. Šiandienį.

Nors dariau apklausas, kurios turėtų įvardyti (kažkokiais skaičiais) LT gyventojų gyvenimo lygį, pažiūras, nuomonę apie tam tikrus dalykus, tačiau jokie skaičiai neparodys niekam, koks tas LYGIS yra iš tikrųjų...

O jis yra baisus.

Visų pirma, paminėsiu tai, kuo mane užgrūdino šis darbas.


  • Jis pastatė "sieną", "mūrą" kai kuriems dalykams tiesiog atremti, gal net atstumti, jų negirdėti. Pradinė jautri reakcija į žmonių tavęs "siuntinius" į ten ir ten pamažu išnyksta, t.y. tu: nebekreipi dėmesio į tai, kad tave kažkokia kaimo moterėlė išvadina durnele, pasiunčia tiesiai šviesiai nx, gąsdina, kad paduos tave į teismą, arba, kad tave vyras-inteligentas užjaučia, kad dirbu tokį darbą. Žodžiu, tu įgauni atsparumo žodžiams, kuriuos gali išgirsti ir gyvenime, ir išmoksti juos atremti, reaguoti atsainiai. Tai užgrūdina kitiems gyvenimo nesusipratimams.

  • Darbas vertė ramiau reaguoti į daug skaudesnius dalykus. Iš tikrųjų sunku pasidaro, kai tu telefonu senutei beri savo litaniją ir klausi, ar naudojatės draudimo paslaugomis, o tau atsako "mane Dievas apdraus", "mane grabas apdraus, aš jau per sena dabar draustis". Arba "Ką tu, vaikeli, aš sena bobutė, kur aš eisiu...aš be kojyčių..."; arba "Aš turiu namie du invalidus šeimos narius, bet niekas mūsų nebedraudžia...". Na tiesiog, suspaudžia širdį, kai žmonės tau atvirauja, su širdgėla pasiguodžia, koks jų gyvenimas... Ir jie gyvena. O gal tik egzistuoja. Tokioj LT, su TOKIA valdžia, kažin ar įmanoma "gyventi"... Taigi, toks darbas dar užgrūdina, išmoko būti abejingiems žmonių skausmams. Bet ar tai gerai? Nebent jei tai pritaikai savo gyvenimo negandoms.

  • Darbas parodė žmonių gyvenimo aplinkybes, kokiomis jie gyvena, kiek uždirba, kaip kenčia, kokie jie yra nusivylę... Aš neįsivaizduoju, kaip gyvent žmogui, kuris neturi darbo, šeimos pajamos nesiekia 500 Lt ar net visai neturi ir dar turi vaikų, bet trokšta dirbti, o ne prasigerti! Iš kur jiems semtis tos jėgos kažko griebtis? Dabar visa LT gyvena tokiom nuoskaudom, kad ateity tik viskas pablogės, nes va "greit mane atleis iš darbo...".

  • Kažkaip pastebėjau, kad kai skambinau Vilniaus miesto gyventojams, gyvenimo lygis - aukštesnis. Negu kituose miestuose. Jie uždirba daugiau, bet juk visiems žinoma, ir išleidžia daugiau. Tačiau stipri opozicija - visa kita Lietuva... ypatingai kaimų gyventojai, kurie vargsta, oj labai vargsta...

  • Dar viena įdomi įžvalga - tai žmonių balsai. Darydama apklausas, girdėjau tik žmogaus balsą ir kompiuteryje mačiau, kurioj apskrity tas žmogus gyvena. Visų pirma, pradėjau atskirti kokio amžiaus galėtų būti žmogus, kai vos išgirstu jo balsą. Ir kiekvieno amžiaus - balsas skiriasi. Labai smagu būna, kai išgirsti vaikučio (4-10m.) balselį. jis toks plonas ir juokingas :))) O tie vaikai tokie atviri ir nuoširdūs, pvz.:

- Labas, gal turi tėvelį?


- Tuliu, bet dabal tėtis kelpa nagus!


- :))))))


Taip pat iškart pajunti, kad kalbi su paaugliu, kai išgirsti jo balsą. Visų pirma, pajunti, kad balse tvyro "aš kietas" konotacijos... Žargonas...nu davai...ir pan. Junti tą "pasikėlimą"... O pats balsas tarp storo ir plonyčio :)) Na, o kai išgirsti suaugusio žmogaus balsą, iškart jauti ne tik tai, kokio amžiaus galėtų būti, bet ir koks jo statusas, gyvenimo lygis, išsilavinimas ir t.t. ir pan. Tai tikra tiesa, nekartą tuo įsitikinau. Mano amžiaus ir šiek tiek vyresnės moterys jaunatviškais guviais balsais, negriežtais, kartais linksmais, kartais atsainiais...abejingais... Vyresnių moterų - griežtesnis jau. Na, o svarbiausia, balsas iškart parodo, kaip man šnekėti su tuo žmogum, jei griežtesnis - tai solidžiau, jei toks neagresyvus, "kaimiškas" - tai kaip su paprastu žmogeliu kalbėti ir aiškinti paprastai, kaip vaikui... Griežtas, solidus, skardus balsas parodo, kad žmogus bus išsilavinęs, protingas, gaus didesnį atlyginimą. Ypač tą jaučiu su vyrų balsais. Žemas, storas, sodrus vyriškas balsas rodo, kad žmogus ne "iš kaimo", dirbantis, ir netgi uždirbantis neblogai. ir vėliau tuo įsitikinu: tas vyras - darbdavys, kurio atlyginimo dydis priklauso kategorijai "daugiau nei 5000 Lt".


Labai skiriasi senjorų balsai. Moteriškas ar vyriškas - visuomet atskirsi, kad kalbi su pensininku (-e)... Jų balsas drebantis, gailus, lėtas (mąstymas - taip pat). Su jais reikia kalbėti aiškiai, lėtai, aiškinti viską kaip vaikams. Tačiau būna ir protingų pensininkų, kurie netgi geriau viską išmano, nei mūsų šiandieninis jaunimas... Kuo labiau drebantis bals, tuo labiau supranti, kad tas žmogus - vargingas, neišsilavinęs, nuskriaustas... (gyvenimo ir valdžios...).



  • Žodžiu, šis darbas man padėjo pažinti Lietuvos gyventojus, pajusti daug įvairių jų gyvenimo niuansų per telefoną, tiksliau, kompiuterinę programą... Ir vis dėlto, manau, kad tie skaičiai, kuriuos sudėlios išanalizavus apklausų rezultatus, nepasakys, kaip žmonės gyvena, kokie jie yra dabar, šiandien. Ką jaučia.

DK straipsnis 127



Paradoksas, bet tame pačiame darbe antrą kartą pasirašiau to paties pobūdžio popiergalį... "Darbo sutartis nutraukiama pagal LR Darbo kodekso Nr. 127 straipsnį I dalį". Parašas. Tačiau kažkodėl su viltimi, kad teks dar ir trečiąkart pasirašyti :)) kas ten, žino, gal vėl kada ten dirbsiu :D

Paradoksas, bet laukiau, kada jau galėsiu išeiti, bet vis dėlto laaaabai noriu ten dirbti... nesvarbu, kad galva plyšdavo, nesvarbu, kad nuo mokslų atitrūkau, nesvarbu, kad namo parsigabendavau 21 val., svarbiausia - gerai atlygindavo :))) bet ar tai svarbiausia??? šiuo metu - taip?! Lietuvoj, kai diplomuotų, jaunų, gyvybingų, trokštančių dirbti, užsidirbti, turėti darbo patirties (ex)studentų ir kt. žmonių-bedarbių eilės?? Tad kažkodėl svarbiausia Lt, bet anksčiau taip nebuvo... Svarbiausia buvo: šaunus kolektyvas, maloni aplinka, juokingas darbas (močiučių gasdinimai paduoti į teismą, už tai, "kodėl mes ieškom vyrų telefonu" :D ), puikios galimybės derinti su studijom... Kas gali būt geriau studentui?? Tokių sąlygų šiandien reta...bet ką dirbsim, mes, diplomuotieji, už pinigus...

Su viltim, kad nereikės to straipsnio pasirašyti, ypač, jei tai svajonių darbas...
 
mintys© Diseñado por: Compartidisimo