Hobis - pakeliui į mokslą

Turiu šiandien daug darbo, bet nelabai jis čia man dirbasi :))

Turiu parašyti apie kažkokį Lemuoklį. Kompiuterinę programą. Jau prieš tai dėstytoja maloniai mane nuteikė: "Nesvarbu, kad visos mes čia nieko nesuprasime, apie ką visa tai, bet parašyk" :))

Vakar paskaitoje nuo sakinių prasmės (pragmatikos) analizės diskusijos perėjo prie to, kam iš vis reikalinga, naudinga visa tai daryti??? Analizuoti tai, ko nesupranti, arba išspausti iš teksto tai, ko išvis nėra! Bet filologui reikia išgalvoti tai, ko nėra. Matyt, tokia filologo dalia. Mes taip nusprendėm, kad tik filologas išsigalvoja visokių tokių nesąmonių, kurių mes ateityje niekaip nepanaudosime. Tai visai nevertinga. Atrodo.
Tačiau visos tos nesąmonės leidžia pažvelgti į analizuojamą objektą (pvz., kalbą) kitu kampu. Iš kompiuterinės technologijos perspektyvos. Ir sužinoti tokių dalykų, kurių net neįsivaizdavome. Bet kas iš to? Visa tai iš neturėjimo, ką veikt. Tas, kas sukūrė Lemuoklį, pasakė: "Tai mano hobis". O dabar iš to hobio moksliniai tyrimai daromi. Ir kvaršinamos studenčiokų galvos.
Bet kai kam visa tai svarbu, naudinga, reikšminga.
O man nauda - gerai, kad bent žinosiu, kas tai yra. Dar vienas įterptas konceptas į mano pažinimo rėmus.

Kai pagalvoju, turbūt daugelio mokslininkų, filosofų ir kitų protingų dėdžių hobiai

pamažu tapdavo mokslo tyrimų objektais....

O mūsų h o b i a i  ??? :DDDD

„Nesuprasti sapnai – tarsi neatplėšti laiškai“...

„... užuot pripažinę sapnus, kaip nenuginčijamą mūsų riboto suvokimo įrodymą, mes apkaltiname juos nesąmoningumu“.

(Erich Fromm. Pamiršta kalba. Vilnius: Vaga. 2008 – 16 p.)

http://www.citatos.com/sapnai.htm

Šiomis dienomis, tiksliau, naktimis, keisti sapnai mane aplanko... Buvo neseniai irgi laikotarpis, kai baisius sapnus sapnuodavau...kiekvieną naktį sapnuoti mirtį - tai jau tikrai ne kas... Įdomu, ką galėtų reikšti ne mirtį sapnuoti, o dažnai ją sapnuoti? Na, išvis kalbos apie tokius dalykus šiurpą kelia...

Šiąnakt vėl tas pats. Sapnavau, kad Kęsto močiutė mirė Vankuverio olimpiados varžybose. Juokinga ir baugu. Žiauru! Sapne klykiau ir nuo to pabudau. Visą dieną vaizdas prieš akis - kaip į paklodę suvyniojama močiutė.

Sapnai - mūsų vedlys. Jais netikėti negalime. Bet juos reikia mokėti analizuoti, tačiau ne visi turime įgimtą kompetenciją tai suvokti, ką perteikia mums sapnas, iš pasąmonės gelmių. Apskritai sapno filosofija yra įdomus dalykas. Kartais vertėtų pasiskaityti apie parapsichologinius dalykus. Tada imi į sapnus žvelgti kitaip. Ir į savo gyvenimą.

Neretai mūsų sapnai išsipildo. Tačiau retai mes suvokiame, kad kažkas išsipildė, nes sapnas jau tuo metu būna kažkur užspaustas pasąmonėj, užmaršty...

Dažnas atvejis, kai pasąmonė mums per sapnus nori suteikti informacijos apie galimus nemalonius įvykius. Sapnas mus yra kaip didelė pagalba iš anapusinio dvasinio pasaulio, ko ir po šiai dienai, nei mokslininkai nei filosofai negali paaiškinti. Sapnai yra didžiulis lobynas iš kur galima semtis patirties, žinių bei kūrybinių įdėjų. Nepaslaptis, kad daugelis įžymiausių atradimų, bei kūrinių menininkams, bei mokslininkams, buvo įkvėpta per sapnus. Nagrinėti savo sapnus būtina, tai padės išplėsti jūsų sąmoningumą, bei suprasti įvairias priežastis, slypinčias labai giliai. Gerai kada žmogus labiau vertina ir nagrinėja savo sapnus. Sapnas – tai realybė kuri gyvena mūsų pasąmonėje ir ateina tam, kad padėtų žmogui.

Galima paskaityti dar: http://www.auraprognosis.com/index.php?l=apie_sapnus

Sapnas

Sapnavau, sapnavau, Kad Mėnulyje buvau.

- Ką gi tu matei Mėnuly?

- Ten saldainių krūvos guli, Plaukia upės limonado, Stovi kalnas Šokolado,

O ledų, o ledų — Vos gali paeit — slidu! Puoliau valgyt ir laižyti, Net širdis apsalo… Bet pažadino mamytė: Pusryčiai ant stalo.

Sapnavau, sapnavau, Kad Mėnulyje buvau. Va saldainių popierėliai Kišenėlėj šnara. Mama, kam mane prikėlei? Kaip Mėnuly gera!

Man mamytė veidą prausia Ir šypsodamasi klausia: — Ar tik tu nėjai į spintą, Kur saldainiai guli? Šiandien spinta užrakinta – Skrisk sau į Mėnulį.

Va tai tau, va tai tau, Iš Mėnulio nukritau.

Justinas Marcinkevičius

Sapnas

Sutapimai

Kažkas vyksta su mano sapnais.

Prieš kelias dienas sapnavau mamą. Kad jai pakilo temperatūra iki 42 C. Baisiai persigandus bandžiau iškviesti greitąją. Nepavyko. Po dienos kitos papasakojau sapną mamai. Jai iš tikrųjų buvo pakilusi temperatūra. 38 C. Ir tik vieną vakarą. Kažkoks keista telepatinė nuojauta. Iš pasąmonės gelmių.

O šiandien man Kęsto močiutė pareiškė: "Žinai, aš tuoj mirsiu! Mano gyvenimo kelias baigiasi!". Jomajo....tokie žodžiai po mano šiąnaktinio sapno...nugi sapnavau močiutę, kad ją vežėm į ligoninę. Skubiai...Malėmės po ligoninę... Bet kažko neradom. Pačios močiutės lyg ir nemačiau. Bet tikrai ją vežėm į ligoninę.

Taigi šiandien ji dar sako, kokie sutapimai. Ji sapnavo keliuką, purviną, dumblėtą, siaurą...juo važiavo į Klaipėdą. Ir tas kelias staiga pasibaigė. Močiutė tapo maža mergaite ir ją kažkas pabučiavo lyg atsisveikinant. Tavo kelias baigiasi. O dar ta ligoninė.

Na, aš nenoriu čia kažko pranašauti. Nors nekartą įsitikinau savo sapnų magija... Bet geriau jos nebūtų.

no limit

Pagaliau čia prisėdau. Nors turėčiau kažką mokslų pažiūrėt :) bet... noriu šiek tiek apibendrinti praeitą savaitę.

Tas ilgas švenčių savaitgalis mus padaro aptingusiais...tada ir į mokslus, ir į darbus sunku eiti. Išsimuši iš ritmo. Bet užtat kaip gera atsipalaiduoti. Ir vėl nulėkti į Druskininkų vandens parką ;)

Savaitgalį buvo tikrai smagu, nepamirštama ir turbūt nepakartojama :))

Dabar užplūdo mintys, kad kartais reikia žmogui tokių akimirkų, tokios terpės ir atmosferos, kad galėtum drąsiai išsilieti, pasireikšti, išsireikšti, atsiskleisti, pamiršti viską. Ir net nustebinti kitus. O labiausiai save! Kad tu taip gali, moki atsipalaiduoti. Ir nesvarbu, kad paskui gali žandukai raudonuoti.... :)))

Aiiii....apie ką aš čia.... :D

Apie tai, kad turime nesivaržyti ir nevaržyti savęs. O tik žinoti ribas.

Bet kur tos ribos?

Pasaulis šiandien be ribų....

Vandens parko malonumai, arba (anti)reklama

Pirmas vasario savaitgalis buvo toks tikrai įvairus. Šeštadienį pralakstėm dėl visokių reikalų. Iš kur pas mus tiek daug reikalų? Kaip pas kokius verslininkus :)))

O man svarbu pasivažinėt :DDD

O vat sekmadienį, kaip bebūtų keista, su tėvais buvom Druskininkų vandens parke. Kodėl keista??? Dėl to, kad su tėvais jaunimas buvo? O gal dėl to, kad retai kur mamos išvažiuoja pasilepinti?

Aišku, antroji priežastis.

Kažkaip užsienyje ryškesnis tėvų-vaikų santykių palaikymas. Kelionės, laisvalaikio leidimas, darbas, mokslas - labai dažnai kartu. Gal pas mus trūksta viso to...todėl reikia vaikams parodyti šiek tiek iniciatyvos ir pabūti su tėvais, imti su jais ir išlėkti kur. Pvz, į vandens parką. Nors tėveliai ir pasilepina vandens parko, Europa Royale viešbučio malonumais, bet vieni. Tikrai, matydami rečiau savo vaikus, jie labiau norėtų su jais dažniau pabūti kartu ir pasimėgauti tokiom pramogom - kartu!

 Tad buvom visi kartu, visa šeima :)

 Dėl vandens parko. Aš pamėgau Druskininkų tą parką. Ten daugiau gal visko nei Vichy. O dar ir viešbutis čia pat. Jei arčiau jis būtų, turbūt dažniau ten lankyčiaus :)

Nors apie jį teko visko girdėti. Baisių dalykų. Žmonės ne tik susibraižo, pargriūna, susilaužo kojas ar rankas, bet ir nusileidžia nuo "kalniukų" be triusikėlių :))) (joke). Bet buvo toks atvejis, kai pažįstamos mama nusileido nuo kalniuko - su sulaužytu žandikauliu. Nuo juodo, su lemputėm ir žvaigždutėm "kalnelio". Gal dėl to įgijau baimę jau nebečiuožti... :(

Bet visa kita - vien malonumas :) Paprasčiausiai reikia saugotis, nebėgioti, laikytis taisyklių ir viskas bus gerai. Svarbiausia gera nuotaika, kad grįžtum iš parko pailsėjęs ir atsipalaidavęs :) Ir nebūtina mokėti plaukti :))))

Įdomiausia, kai lauke -12 C šalčio, o tu sėdi kubile tarp burbuliukų, ir apšerkšnija tavo blakstienos, plaukai...:))

Iki greito susitikimo - vandens parke! Vėl :DDDD

Kiniška vištiena, arba vištiena su medumi

Kiniškos vištienos receptas

Marinavimui reikės:

1 kg vištienos krūtinėlės (būna gabaliukais jau supjaustytos)
5-6 skiltelės česnako
2-3 šaukštai medaus
1-2 šaukstai sojos padažo
Prieskoniai (vištienos)
Pusę citrinos
Druskos

Marinavimas. Vištienos krūtinėlę supjaustyti juostelėm. Ją apibarstyti keliais šaukšteliais vištienos prieskonių, druska pagal skonį. Gerai apvolioti. Tada apibarstyti sukapotas česnako skilteles. Vėl gerai paminkyti. Kas mėgsta aštriau, gali įdėti daugiau pipirų ar net čili. Tada ant labai silpnos liepsnos ištirpinti medų, įpilti kelis šaukštus sojos padažo. Tą skystį užpilti ant vištienos. Gerai paminkyti, apvolioti. Poto užpilti citrinos sulčių (aš spaudžiaus pusę citrinos). Galima ir apelsinų ar ananasų sulčių. Palikti šaldytuve mažiausiai tris valandas. Aš marinavau beveik parą laiko. Super gaunasi – sultinga mėsytė ;)

Kepimui reikės:

2-3 skiltelės česnako
3-4 šaukštai medaus
2-3 šaukstai sojos padažo
Citrinos, apelsinų ar ananasų sulčių (pusę ar visą stiklinę)2-3 kiaušinių (nevirtų) baltymo
Krakmolo
Ryžių 2-3 pakeliai
2 kiaušinių (nevirtų) trynių
Baziliko (džiovinto, smulkinto)
Aliejaus

Kepimas. Didesniame inde gerai išplakti kiaušinio baltymus. Į indą sudėti išmarinuotą vištieną. Gerai apvolioti. Tada į politileninį maišelį įberti kokius 2 šaukštus krakmolo. Mėsytę dalimis dėti į tą maišelį ir gerai gerai papurtyti, kad vištiena apsivoliotų krakmolu – tai suteiks jai traškesio. Na ir paskui sudėti vištieną į labai gerai įkaitintą aliejų (gana nemažai). Kepti tol, kol ji gelsvai apskrus, pasidarys traški.

Padažas. Ištisai maišant ištirpinti keptuvėje ant silpnos liepsnos medų, ant jo pakepinti smulkintą česnaką, įpilti citrinų sulčių (aš dar pagremžiu ir pačios citrinos pusę), įpilti sojos padažo. Tirštinimui galima įberti arbat.šaukštelį krakmolo. Patroškinti ir visada maišyti. Tada šį padažą užpilti ant vištienos ir dar patroškinti kelias minutes. Tik neužvirti! Kaskart pamaišyti, kad mėsytė apsivoliotų medumi.

Ryžius išvirti sūdytame vandenyje, į jį galima įpilti ir ryžių prieskonių. Išvirtus įdėti į keptuvę su trupučiu aliejaus (labai minimaliai) ir sudėti gerai išplaktus kiaušinių trynius. Pakepinti, kol kiaušiniai iškeps – visada maišyti! Pabarstyti baziliko ar šiaip kažko 

Prie vištienos labai tinka supjaustytas ananasas arba konservuoti ananasų gabalėliai. Galima pasipjaustyti paprikos.

Skanaus! ;)

Gaivi mišrainė

Gaivi mišrainė

Reikės:

Didelio obuolio (geriau sultingo, šviežio), galima ir du kokius

Ananaso (tikro ar konservuoto)

Krabų lazdelių (8 ir daugiau lazdelių)

1 virto kiaušinio baltymo

Olandiško sūrio (Mocarela ar kt. apie 100 g)

Majonezo (riebaus (ne skysto), pvz. Hellmann`s)


Obuolį, krabų lazdeles, ananasą, sūrį ir virto kiaušinio baltymą supjaustyti gana stambiais kubeliais. Jei ananasas konservuotas – puiku, nereiks pjaustyt  Viską apvolioti majonezu. Labai skanu su Hellmans. Viskas! Gaivi ir gana soti mišrainė. Tinka prie tos vištienos 

Esmė: nepagailėti vaisių, krabų lazdelių.
Tikrai pikantiškas skonis!

Skanaus! ;)

Mielai anytai :)

Vakar buvo labai idomi diena. Visų pirma - darbinga. Atvariusi į Kęsto mamos butą - šeimininkavau :)) Sutvarkiau beveik visą butą - šveičiau, valiau, mazgojau :DDD Kadangi man tai - vienas malonumas, tai ir rezultatas geras :)))

Be abejo, visa tai ir ne tik - Kęsto mamos gimtadienio proga. Nusprendėm jai staigmeną padaryt, kai ji sugrįš vėlų vakarą. Ir padarėm :))

Sutvarkius kambarėlius, bandžiau antrą kartą gyvenimą daryti vištieną. Kiniškai! Ar kinietiškai :)) Labai bijojau, kad nesigaus... Terliojaus su meile, galvodama, kad tik patiktų anytai...

Tačiau gavosi - nuostabiai skaniai :))) net pati save nustebinau :DDDD beveik kaip pirmą kartą :DDD nors net nežinau, kurį kartą vištiena buvo skaniausia :) Štai čia receptas.

Dar padariau ir mišrainės. Tokios pikantiškos gan :))

Padengėm gražiai stalą, padėjom gėlių, šampano ir didžiulę dėžę, kurią užvakar pakavau :)))

Mamos reakcija - su ašarom :)))) Po sunkių, nervingų darbų - tikras atsipalaidavimas. Ji nustebo ne tik dėl televizoriaus, bet ir dėl mano vištytės :))))) Visi ją rijom besilaižydami :DDD

Kartais pagalvoji, kad žmogui tiek nedaug reikia, kad jį pradžiugintum.

Nebūtinai dovanoti televizorių. Nebūtinai gimtadienio proga.

Gali šiokią dieną imt ir padaryt vakarienę.

Aišku, nuostabią!

keistas jausmas

Turbūt kiekvienam pažįstamas toks energijos atplūdis, kad atrodo kalnus nuverstum. Tuomet tiek norisi visko nuveikt, padirbėt iš peties, kaip sakoma :)

Taigi, nepaisant mano kasdieninio pedantiško tvarkymosi, dar prie to prisidėjo ir gana gal toks vyriškas darbas...???
Tigi kątik sniegą nukasiau :))))) visą kiemą! Laukiau kol nebesnigs :)))) Tiek prisikaupė, kad mašina net nebeįvažiavo į kiemą :D
Tad paplušėjau ir nukasiau, Kęstuko garbei :)))

Ir šiaip dar vienas jausmas užplūdo... Aną pusmetį dejavau, kad nenoriu tų mokslų, tokių paskaitų ir visa kita...o šiandien kažkaip pajutau, kad norėtųsi jau eiti į paskaitas, pasėdėti jose, pažvengti, pasvajoti..pabūti tarp žmonių...matyt, jau per ilgai ilsiuosi...

Vėl gimtadienis.. :))

Ši savaitė - praeitos savaitės atomazga. Ir vėl turėsim gimtadienį :D ir jau šį rytą net nepapusryčiavus suvyniojau dovaną :)))

Spėkit ką???!!! :)))

Ogi televizorių :DDDDD

LCD! :)))

Naujutėlaitis, kvepiantis...:) Na, tokios dovanos retai pasitaiko...ypač įteikti kitiems :DDD

didžiausia iki šiol dovana turbūt buvo - drūžba :)))))) , kurią teko įteikti.

O dabar - telikas :)) o kada aš (na, gerai mudu, Kęstuti)

sulauksim tokios dovanėlės?? :DDDD

Jau dabar žiūriu į mūsų tą griozdą tv. Jis man tiek daug vietos užima..jam vos keli metukai, o greit jį teks pakeist, mat nebus paprastosios televizijos... Kodėl žmogui, paprastam Lietuvos piliečiui nepaliekama teisė rinktis??? Rinktis paprastą ar skaitmeninę tv??? Juk turi būti tokia teisė. O dabar jos - nė kvapo. Neliks po metų. Ir visi senukai vargais negalais turės pasikeisti savo tarybinį teliką ar kitokią atgyveną, bet mylimą, prie kurios pripratę ne vieną dešimtį?? Arba pirktis kažkokias skaitmenines dėžes, nesuvokiamas paprastam žmogučiui, gyvenančiam šiame technologijų pasaulyje, nors daugumos jų, tikriausiai, gyvenimas sustojo...prieš tris dešimtis metų...kurie nesuvokia tokių progresų...bet gal čia nėra didžioji bėda. Bėda - kad visa tai kainuoja, ypač brangiai kainuoja vargšams pensininkams, kuriuos ir taip baigia išmelžti. Gaila man jų. Jiems telikas - vienintelė dėžutė supanti su pasauliu... Žinant tai, bus stengiamasi visai išmelžti iki paskutinio cento...

O kur man reiks dėti seną tv??? Beveik naują??? Išmest? Ar pirkt tą dėžutę stebuklingą...žodžiu...

Panacėja, arba juoko galia

Ar dažnai juokiatės? Taip, kad ašaros trykštų??? :)))

Iš visos širdies, natūraliai ir nesustabdomai???

Kad net pilvą kutena???

Juokas - vienas nuostabiausių dalykų žmogaus gyvenime...

Oj, Kęstuk, ačiū tau už kiekvieną šypseną :*

P.S. Tavo žemaitiškos kalbos nerealios :))))))))

Šis vaistas praskaidrina mūsų gyvenimą, nuspalvina bendravimą kitomis spalvomis. Dėl jo žmonės tampa artimesni ir sveikesni. Jo vardas – juokas, kvatojimas ir užkrečiama gera nuotaika.

Juokdamiesi galime atitrūkti nuo mus slegiančių problemų, sustiprinti tarpusavio santykius, sukurti teigiamą emocinį klimatą ir netgi pagerinti sveikatą.

Juokas – tai vienas maloniausių patyrimų bendraujant, juokdamiesi gauname teigiamų emocijų ir jomis „vaišiname“ kitus. Juokas tai užslėpta kalba, kurios paskirtis – stiprinti tarpusavio santykius. Kuo daugiau juokiamės, tuo stipresnis ryšys tarp žmonių.

Juokdamiesi tarsi sugrįžtame į vaikystę, tampame spontaniškesni, atviresni ir mažiau ginybiški.

Daugiausia juokiasi vaikai. Jie vidutiniškai juokiasi 400 kartų per dieną, suaugusieji – tik 15 kartų.

Tyrimais įrodyta, kad juokas stiprina sveikatą. Ne veltui sakoma, kad geriausias vaistas nuo visų ligų yra juokas. Jis atpalaiduoja raumenis, sustiprina imuninę sistemą, padidina širdies ritmą, skatina apytaką, prisotina kraują deguonies, „masažuoja“ gyvybinius organus, padeda virškinti, stimuliuoja smegenų veiklą. Jis pagerina mūsų savijautą: sumažina depresijos požymius, stresą, skausmą, padidina savivertę. Įdomu, kad dirbtinis juokas turi panašų poveikį sveikatai, kaip ir tikras juokas.

Tai – pigiausias ir efektyviausias receptas laimingo gyvenimo link.

Šaltinis: http://mintys.lt/

Reikia apsišviesti...arba knygos ateitis.

Paskutiniu metu jaučiuosi labai, na, "neapsišvietus"...t.y. neperskaičius knygų, kurias būtina perskaityti tam, kad jaustumeis apsišvietus :))) t.y. kažko "turtingesnė" savyje... 

Kažkaip užplūdo mane knygų manija - noras kuo daugiau perskaityti, kuo įdomiausias, žinomiausias knygas...juolab kai tiek daug laiko dabar yra... Bet kai pagalvoju, kad aš jų tiek neapžiosiu, tai nusileidžia tas mano pakylėtumas...

Gailiuosi, kad neskaičiau vaikystėj tų knygų, ir dabar nesu mėgėja, o juk knygos toks yra turtas...jos lavina žmogų visapusiškai...aš nekalbu apie lengvučius romanykščius...

Pavydžiu tiems, kurie tas knygas tiesiog "ryte ryja", užmiega su jom ir pabunda :)) kurie turi valios ir tiek noro skaityti...o man taip sunku prisiversti,

nors tikrai noriu skaityti...

Na tai bandau bent jau dabar kažką įdomaus ir svarbaus perskaityti, kad galėčiau pasidalinti mintimis su skaitančiais žmonėmis ;)))

Dar vienas dalykas. Vienas svarbiausių ateities klausimų.

Ar kompiuteriai, delninukai ir visi kt. aparatai pakeis popieringąjį knygos pavidalą???

Aš jau dabar skaitau iš kompiuterio ekrano... Tikrai nėra patogu... o gal yra ir privalumų?

Čia diskutuotiniausias ir ginčytiniausias klausimas...:)

Kai pagalvoji, knygos yra labai brangios, iš bibliotekų dažnai jų nesulauksi, jos užima vietą kambaryje, nes juk perskaitai ir numeti į lentyną, kurioje ji dulksta ir trunija...arba išskolini draugams,

o grįža į tavo rankas apskurusi, apdriskusi...

Tačiau skaitydamas tu gali jausti knygos kvapą ir dar labiau įsijausti į turinį :))) vartyti lapą po lapo...susirangyti lovoje, "apsigūzinti" adijalu ir skaityti, užmigti, pabusti su knyga rankose...

Ir be abejo, negraužia akių, kaip nuo kompo.

Bet kompiuterinės knygos vis labiau įsiveržia į žmonių, ypač jaunuomenės gyvenimą, pakeičia knygos pavidalą..nes taip yra ekonomiškiau, pigiau, saugo medžius...

(aš visada prieš medelių žalojimą :)) )

Neužima vietos lentynoje. Toji knyga nepasens, nesutrunys, neapdulkės...

Gali pasidaryti tiek kopijų, kiek draugų turi :DDD

Žodžiu, ilgametė e book.

Bet negalima pamiršti kompiuterio žalą...bet galiu pasakyti, kad ir nuo paprasto skaitymo mūsų akelės genda, ypač kai skaitome prie lempos...tas tai tiesa...

Akių žalojimo neišvengsim niekaip.

Na, ar paprasta knyga ar e.book nurungs viena kitą - neišsenkamas klausimas, tačiau viena aišku, kad

apskritai skaitymo svarbumas ir statusas žmogaus gyvenime menkėja.

Dėl skaipų, one`ės, FCB`uko, fermų, GTA, counter strike`ų ir

kitų žmogaus bukinimo kompiuterinių žaidimų...

Viskas yra vizualizuota, pačiam žmogui nereikia pajudinti savosios vaizduotės žaidžiant kompu, negu kaip skaitant...taip ir bukėjam...

Tuo gyvena šiandienis jaunimas...ypač kai jų sėdėjimo prie pc

tėvai nė kiek nesistengia apriboti...

Kaltinu save, kad neskaičiau...Todėl dabar griebiu knygas...nesvarbu kompiuterines ar popierines...

svarbu knyga :)

Gimtadieniška savaitė

Turėjau ne tik ramią bet ir gana šventinę savaitę - gimtadienišką :))) Sausio paskutinė savaitė - vieni gimtadieniai, todėl buvo ką veikt :) kai prasidėjo baliai festivaliai nuo antradienio taip ir pasibaigė, galima sakyt, vakar :))

Persivalgymo buvo daug :))) su kiekvienais žmogiukais vis kažką valgyt reik :DDD todėl šįkart pas mane buvo vaisinis stalas :)))

Teko ne tik gauti dovanų dovanėlių, bet ir dovanoti. Man tai yra labai malonu, bet sunkiausia - išrinkti. Kažin kodėl? gal per mažai pažįstam tuos žmones, kuriems renkam dovanas? Kaip būtų gerai, kad visi žinotų ko jiems reikia, ką jie iš tikrųjų norėtų gauti, kad nenusiviltų...o svarbiausia, kad pasakytų, ko jie nori... :))) bet visi to sakyti nedrįstam...

Kažkodėl apie save tuo metu nepagalvoji...kaip aš...nieko nereikia, nieko nedovanokit - visi taip sako, nors žino, kad svečias vis tiek ateis su kokiu daikčiuku :))) todėl būna staigmena - gauni tai, ko nesitikėjai :))) smagu :DD

Gana ramiai, bet smagiai paminėjom mano gimtadienį, ta proga net pripustė visoje Lietuvoje :DDDD

Šeštadienį ilsėjomės, buvo taip ramu ir gera atsipalaiduot... O vakar - po pusnis voliojomės :))))

Nuvarėm į pajiesį. Iš pradžių bijojau to kalno, bet paskui ir jis mažas pasidarė :) Bet buvo smagu, ypač kokį gražų angeliuką Kęstas nupaišė :DDDD

Iš tikrųjų kai tiek sniego reikia naudotis tokiu malonumu ir mėgautis tom pusnim ir šaltu sniegu po kaklu :DDD o kas čia tokio? išdžiūsi ;) Juk smagu pasijusti vaikais, pamiršti, kad esi suaugęs, kad turi kažkokių ribų ir nevalia tau čia terliotis kaip mažam vaikui... Bet jei visada busim tokie suaugę, gyvenimas nebus toks spalvingas ir smagus,koks yra vaikų... Manau, nereikia savęs varžyti, o tiesiog atsipalaiduoti ir pasijusti vaikais ir pasimėtyti tuo sniegu, nors ir šalta, paįvairinti tą suaugėlišką kasdienybę...

Tą mes ir darėm!