reklama....

Sako, mirė žmogus. Nuėjo pas šv. Petrą


i prašos į dangų. Petras įleidė. Visur šviesu, šilta, gerai, visi gieda, meldžias. Teip jam

nuobodu pasidarė. Dangaus grindys stiklinės ir jis mato, kad apačio[je] duoda, trenkia,

grajija, šoka. Stalai valgiais apkrauti, o mergų gražumas. Jis i sako šv. Petrui, kas čia per

salė, kur teip linksma. Šv. Petras paaiškino, kad čia pragaras. Žmogaus dūšia i sako, leisk

mane į pragarą, ten smagiau – danguj labai nuobodu. Petras atrakino dangaus vartus, ale

įspėjo: išeit gali, ale sugrįžt – ne. Žmogaus dūšia sutiko i išėjo. Nuėjo į pragarą, o ten velniai

su šakėm griebė i į smalą. Žmogaus dūšia rėkia, prašos į tą salę, kur muzika, arielka

i mergos. Velniai jam i atsakė: „Čia reklama!“ MŽenkl 87 (Šd).
 
 
Šaltinis: B i r u t ė J A S I Ū N A I T Ė „VELNIO KĖDĖ“ (MITOLOGINIŲ PERSONAŽŲ APLINKA
FRAZEOLOGIJOJE: NAMAI, SODYBA, BAŽNYČIA). B A L T I S T I C A X L I I ( 1 ) 2 0 0 7 8 9 – 1 1 5